Veltėdžiai areštinėse nepageidaujami

Asmenys, kurie administracinį areštą renkasi užuot sumokėję baudą ar dirbę viešuosius darbus, ateityje gali netekti tokios galimybės.

Yra tokių žmonių, kurie areštą supranta ne kaip bausmę, o galimybę gauti šiltą kampelį ir nemokamai pavalgyti.
Taip jie nušauna net tris zuikius vienu šūviu: išperka kaltę už pažeidimą, išvengia baudos mokėjimo ir išlaidų būstui bei maistui.

Tuo tarpu valstybei - papildomos išlaidos vietoj pajamų.

Teisingumo ministerija siūlo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus, kuriems įsigaliojus areštas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais, o pažeidėjai būtų priversti dirbti.

Tačiau teisė prasilenktų su teise - prievartinis neatlyginamas darbas draudžiamas.

Pasirinkimo kaina

2008 metais asmenų išlaikymui areštinėse iš valstybės biudžeto buvo skirta 1 mln. 818,8 tūkst. litų. Nemaža dalis pažeidėjų - iš tų, kuriems administracinis areštas buvo paskirtas ne kaip pirminė pagrindinė nuobauda, bet juo buvo pakeistos kitos nuobaudos - bauda ar viešieji darbai.

ATPK nurodoma, kad jų valanda įvertinta dešimčia litų.

Taigi, matematika paprasta - vietoj 30 areštinėje praleistų parų pažeidėjas per tą patį laiką galėtų išdirbti mažiausiai 240 valandų viešųjų darbų ir atliktų visuomenei naudingo darbo už 2,4 tūkst. litų.

Dažniausiai - asocialūs

Pavyzdžiui, 3 tūkst. litų bauda (iš esmės - ir bet kuria kita, ne mažesne nei 600 litų) nubaustam žmogui ATPK šiandien leidžia pinigų nemokėti ir pasirinkti kitas sankcijas - ne ilgesnius nei 400 valandų nemokamus viešuosius darbus arba ne ilgesnį kaip 30 parų administracinį areštą.

Užuot mokėjęs baudą ar dirbęs, pažeidėjas laiką leidžia areštinės kameroje, gauna pastogę ir maisto, o už jį dirba ir moka mokesčių mokėtojai.

Teisingumo ministerijos duomenimis, apie pusę visų paskirtų baudų pakeičiamos į trumpesnį ar ilgesnį areštą. Taip dažniausiai elgiasi niekur nedirbantys, neturintys nuosavybės ir pragyvenimo šaltinio asmenys.

Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, administracinis areštas būtų taikomas tik tuomet, kai jis būtų paskirtas kaip pagrindinė nuobauda, o kai pažeidėjas vietoj nesumokėtos piniginės baudos atsisakys atlikti viešuosius darbus, bus tęsiamas baudos išieškojimo procesas.

Būtų išimčių

Kartu siūloma išplėsti nemokamų viešųjų darbų, kaip alternatyvios administracinės nuobaudos, taikymo pagrindus. Parengtame ATPK pakeitimų projekte numatoma, kad teismas, atsižvelgęs į sunkią pažeidėjo materialinę padėtį, jo prašymu visą baudą ar jos dalį galės pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

To galėtų prašyti tie, kurių finansinė padėtis pasunkėja bemokant baudą. Tiesa, baudos suma turėtų būti ne mažesnė nei 800 litų. Taip norima užtikrinti, kad teismai nebūtų užversti prašymais dėl nereikšmingų baudų sumų.

Šiuo metu projektas pateiktas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslintas po pastabų jis bus teikiamas Vyriausybei svarstyti, vėliau jam turės pritarti ir Seimas.

Gali būti kliūčių

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė pakeitimų projekto dar nematęs ir komentuoti nenorėjo, tačiau sutinka, kad dabartinėje tvarkoje yra problemų, tad kiekvieną pasiūlymą reikia peržiūrėti ir apie tai diskutuoti.

"Daug ką pasako vien tai, jog policijos areštinės yra perpildytos, o valstybei nemažai kainuoja areštuotųjų išlaikymas. Tačiau reikia gerai pagalvoti, kaip ir ką keisti, viskam gali atsirasti kliūčių", - sakė Seimo narys.

Anot jo, nemokami viešieji darbai - geras pasiūlymas, tačiau jis gali prasilenkti su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kuri draudžia prievartinį neatlygintiną darbą.

Valdas PRYŠMANTAS