V.Račkauskas: jei būtume žinoję V.Naruševičienės pavardę, ji būtų išgelbėta

Jei kriminalinė policija prieš Drąsiaus Kedžio 2009 m. spalio 5 d. įvykdytas žudynes būtų žinojusi apie nužudytosios Violetos Naruševičienės prašymą jai skirti apsaugą, ji būtų išgelbėta, sako buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

V. Račkauskui, kaip ir dar keturiems pareigūnams, yra pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, nesugebėjus užkirsti kelio žudynėms. Įtarimus praėjusiais metais pareiškė Generalinė prokuratūra, tuomet V. Račkauskas atsistatydino.

"Kiti žmonės buvo išgelbėti nuo žūties, kaip dabar rodo parodymai šitoje byloje. Todėl man savotiškai keistas yra artimųjų ir giminių ieškinių pareiškimas. Todėl, kad tie kiti žmonės, jie buvo absoliučiai visi spalio 5 d. išgelbėti, ką sugebėjome. Jei būtume žinoję V. Naruševičienės pavardę, būtume išgelbėję ir ją. Tačiau jos pavardė niekur nefigūravo", - po teismo posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Račkauskas.

Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas pabrėžė, kad policija veikė remdamasi turima informacija.

"Aš įsitikinęs, kad policijos pareigūnai tuo metu padarė viską, ką galėjo. Jeigu būtų kitaip susiklostę įvykiai, būtų tuo metu informacija susisteminta, tai sprendimai truputėlį būtų kitokie", - sakė jis.

V. Račkauskas pabrėžė apie pedofilijos bylą sužinojęs tik po žudynių.

"Kuomet man teko nužudymo dieną, sužinojus, kad nužudytas teisėjas Furmanavičius, vykti, aš jokios informacijos, kas dabar šnekama baudžiamojoje byloje, neturėjau. Pedofilijos byla man buvo visiška naujiena. Aš apie tai sužinojau tiktai nuvykęs į Kauną", - teigė buvęs generalinio komisaro pavaduotojas.

Apie slaptą liudytoją, policijai pranešusį apie planuojamas žudynes, V. Račkauskas taip pat sakė nežinojęs.

"Apie slaptą liudytoją sužinojau tik 2011 metų spalio 27 dieną, kuomet žurnalistas manęs paklausė. Mano kompetencijoje darbas su slaptais informatoriais nebuvo numatytas, ir tokios praktikos dalintis slaptais informatoriais kriminalinėje policijoje nėra", - pabrėžė jis.

V. Račkauskas nenorėjo vertinti, ar prokuratūra galėjo ką nors padaryti kitaip.

"Labai lengva šiandien vertinti, kas būtų, jeigu būtų, arba ką reikėjo padaryti kitaip, negu buvo daroma. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko", - sakė jis.

ELTA primena, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą sėdo penki Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, V. Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis. Jiems Generalinė prokuratūra įtarimus pareiškė pernai birželį.

Nužudytos kaunietės V. Naruševičienės tėvai ir sesuo Laimutė Stankūnaitė bei Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė šioje byloje pripažinti nukentėjusiais.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2011 metų rudenį, metu buvo aiškinamasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad 2009 m. spalį būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės L. Stankūnaitės sesers V. Naruševičienės nužudymams, ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių, asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apie pareigūnų - tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko E. Damukaičio ir dviejų operatyvininkų - D. Sinkevičiaus ir V. Vitkovskio - neveiklumą prokurorams pranešė D. Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Vyras tvirtino pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui, tuomečiam kriminalinės policijos pareigūnui T. Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, savo dukters motiną L. Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. D. Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu. A. Ūsas 2010 m. vasarą mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Generalinė prokuratūra Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą perdavė spalio 11-ąją.

2011 m. lapkričio 14 d., prokurorams pareiškus įtarimus generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, jis atsistatydino. Iš pareigų taip pat pasitraukė ir įtariamuoju tapęs T. Ulpis.

Ketvirtadienį apklausiamas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius atskleidė, kad jam T. Ulpis ir E. Damukaitis pasakė, kad dviejų žmonių nužudymu įtariamas D. Kedys turi ginklą arba planuoja jį įsigyti. Pasak R. Jancevičiaus, pareigūnai jam sakė, kad informacija apie ginklą nepatikrinta.

Informaciją pareigūnai R. Jancevičiui, jo teigimu, pateikė 2009 m. rugsėjo 17 d. Tada R. Jancevičius sakė išsikvietęs ikiteisminį tyrimą vadinamojoje pedofilijos byloje atlikusį Nerijų Bieliauską ir jį kontroliuojantį prokurorą ir davęs nurodymų imtis procesinių priemonių D. Kedžio atžvilgiu.

Prokuroro teigimu, vienintelė procesinė priemonė, kurios buvo galima imtis, - D. Kedžio telefoninių pokalbių sekimas, kadangi patvirtintos informacijos trūko ir nebuvo pagrindo.

Ir tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, ir jo pavaduotojas Vytenis Barkauskas, pasak R. Jancevičiaus, apie situaciją su D. Kedžiu sužinojo beveik iš karto.

Prokuroras atskleidė, kad informatoriaus, pranešusio apie D. Kedžio ginklą, nurodyti atvykusių pareigūnų neprašė. Anot jo, tokia yra įprasta praktika: siekiant apsaugoti informatorius, jų duomenų neklausiama.

Policijos pareigūnai galėjo imtis operatyvinių veiksmų prieš D. Kedį ir patys, mano D. Kedžio pranešimą dėl jo dukros galimo tvirkinimo tyręs prokuroras N. Bieliauskas.

"Aš manau, kad pareigūnai turėjo visas galimybes atlikti operatyvinius veiksmus, pradėti operatyvinio sekimo bylą, dar kažką, aiškintis aplinkybes. Ir jeigu jie būtų surinkę rimtų duomenų, galėjo inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą", - ketvirtadienį po to, kai buvo apklaustas teismo, nagrinėjančio policijos pareigūnų, neužkirtusių kelio D. Kedžio žudynėms Kaune ir galimai aplaidžiai vykdžiusių savo pareigas, bylą, sakė N. Bieliauskas.