Atėjus pavasariui
Klaipėdos regione vos per vieną savaitę jau išdeginta dešimtys hektarų pernykštės žolės, nubausti ir keli padegėjai.
Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Grybienės, daugiausiai žolės per praėjusią savaitę išdeginta Tauragės rajone - apie 16 hektarų, o visame regione - apie 26 ha. Šie skaičiai, anot R. Grybienės, yra tikrai nemaži.
"Priklausys nuo oro - jei bus lietaus, žolė greitai sužels, gal tiek daug deginama nebebus", - svarstė R. Grybienė.
Šiemet jau keturi padegėjai nubausti baudomis po 50 litų, o vienam iš jų teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, įvertintą 122 litais.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto civilinei saugai Vladislovo Bernoto teigimu, Klaipėdos rajone didelių gaisrų nebuvo, bet ugniagesiams važiuoti gesinti žolės jau teko apie 30 kartų.
Per 30 kartų ugniagesiai važiavo gesinti žolės ir Klaipėdos mieste. Tiesa, anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos laikinai einančio operacijų vadovo pareigas Tomo Taučiaus, didelių nelaimių dar nebuvo, nes ugniagesiai spėdavo žolę laiku užgesinti.
Praėjusiais metais padegimo atvejų buvo užfiksuota mažiau nei ankstesniaisiais.
Pasak V. Bernoto, užpernai Klaipėdos rajone užfiksuota apie pustrečio šimto žolės padegimo atvejų, pernai - per 150. Laimei, didelių gaisrų - miškų ir durpynų - paskutiniuosius dvejus metus nebuvo.
Pastebima, kad žolės deginimas priklauso nuo oro sąlygų, taip pat, pasak R. Grybienės, viena iš priežasčių, dėl ko gaisrų pernai buvo mažiau nei užpernai, galėtų būti ta, kad nuo 2004 metų departamentas kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra tikrina ūkininkų valdas ir, jei aptinka išdegintos žolės pėdsakų, tokie ūkininkai negauna ES paramos.
Pasak R. Grybienės, praėjusiais metais departamentas visame regione užfiksavo apie 150 gaisrų - apie mažus gaisrus informacija departamentui galėjo būti ir nepateikta. Buvo nubausta 19 pažeidėjų.
Atšilus orams gesinti degančią žolę ir įsiplieskusius didesnius gaisrus ruošiasi ugniagesiai, mokyklose vyksta prevencinis darbas, tačiau, R. Grybienės teigimu, reikia dar daug švietėjiško darbo, kad žmonės suprastų, jog žolės deginti negalima.
Šiandien Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje turėtų vykti Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis, kurio metu bus kalbama apie prevencines priemones, padėsiančias išvengti žolės deginimo, bei pasirengimą gesinti miškus bei durpynus.
Specialistų teigimu, deginant žolę padaroma didžiulė žala gamtai - ugnis sunaikina visas vienmetes žoles ir sėklas, todėl nudegintoje pievoje suželia tik daugiametės. Įsivyravus pasenusioms daugiametėms žolėms deginami plotai darosi kupstuoti. Taip pat didžioji sudegusių žolių pelenų dalis nepatenka į dirvožemį, jis alinamas, netenka purumo, nesulaiko drėgmės. Nudegintos pievos pasidaro neatsparios sausrai. Be to, ugnyje žūsta smulkūs gyvūnėliai ir vabzdžiai, kurie yra pagrindiniai derlingo dirvos sluoksnio kūrėjai ir purentojai. Išsiplėtus gaisrui gali užsidegti miškai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, žūti žmonės ir gyvuliai.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą