Padavimų žemėlapyje – Gėluvos šaltinis ir kiti „skaidrūs vandenys“

Senovės baltų kaip ir kitų tautų padavimuose sutinkamas motyvas apie gydančius vandenis ir gyvybės vandens paieškas. Beveik visose kultūrose yra pasakojimų apie jaunystės ar sveikatos šaltinį: tas, kuris randa tą šaltinį ir iš jo atsigeria, tampa amžinai jaunas ir įgyja stebuklingų galių. Žinia, yra taip vadinamas gyvasis ir negyvasis vanduo. Negyvasis vanduo neteka, jis „stovi“ pelkėje ar liūne, gyvasis vanduo – tai lietaus, upės, šaltinio tekantis vanduo. Tačiau senovės lietuvių kultūroje dar yra svarbi ir tekančio vandens kryptis.

Pirmoje laidos dalyje girdėsime padavimą „Prieš saulę tekantis vanduo“ ir sužinosime, kodėl senovės lietuviams buvo svarbi tekančio vandens kryptis bei ką senojoje baltų religijoje įprasmina tekančio prieš saulę vandens vaizdinys. Antroje dalyje aplankysime garsųjį Birutės kalną prie Dubysos ir išgirsime padavimą „Vaidilutė Birutė“  apie jo papėdėje kitados buvusį Gėluvos šaltinį, vadintą Birutės akimi.  

Sakoma, kad Lietuvos kultūroje kunigaikštienės Birutės legenda tokia pat svarbi, kaip ir Vytauto, jos sūnaus. Mitologės, dr. Daivos Vaitkevičienės manymu, didesnių abejonių nepalieka aukšta kunigaikštienės Birutės kilmė ir jos ryšys su Palanga, kur prie jūros pakrantėje nuo senų laikų garsėja šventasis Birutės kalnas. Padavimuose didžiausią nesusipratimą kelia visoje Lietuvoje žinomas nusiskandinusios vaidilutės motyvas ir su Birute (dažniausiai nenurodoma kokia) siejamos vietovės, paprastai kalnai ir šaltiniai.

Gėluvos šaltinis, vadinamas Birutės akimi, yra kairiame Dubysos krante, pietvakarinėje Birutės kalnu vadinamo piliakalnio papėdėje. Šiandien užakusio šaltinio akies vietą žymi vakarinėje lauko kelio pusėje nedideliame linkyje esanti apie 25 m skersmens loma, priaugusi drėgmę mėgstančių augalų. XX a. čia būta „neišdžiūstančio liūno, tartum be dugno“, jo viduryje virė keli šaltiniai.

Pasak profesoriaus dr. Rimanto Balsio, jau ankstyvuosiuose baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose (IX–XII a.) gausu žinių apie „skaidrius vandenis“, „šaltinius“, „vandenis, kur niekas nedrįso žuvauti“ ir t. t. Sutariama ir dėl to, kad vanduo, kaip ir kiti gamtos objektai, laikytas šventu, tikint, kad jame reziduoja arba per jį yra pasiekiami dievai. Iš įvairių prūsams ir lietuviams priskiriamų XV–XVII  a. rašytinių šaltinių bei XIX–XX a. užrašytos tautosakos ir tikėjimų žinoma per dvidešimt su vandenimis, laivyba, žvejyba susijusių dievybių ir mitinių būtybių. Paminėsiu kelias iš jų: Upinis – upių dievas, Ežerinis – ežerų dievas, Lietuvonis – duoda lietų, Šulininis –  valdo šulinius, Patrimpas – tekančių vandenų dievas, Laumė – vandens deivė.

Laida bus rodoma liepos 1 d. 9 val., kartojama 2 d. 10.30 val., 5 d. 12.15 val., 7 d. 14.45 val.  per Balticum TV.  Joje dalyvaus vietos gyventojos Dovilė Lukminaitė, Aušrinė Pankaitė ir Raimonda Pankienė, mitologė, dr. Daiva Vaitkevičienė.

Televizijos laidų ‚‚Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis‘‘ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.