Režisierius Maris Martinsonas kuria itin atvirą filmą "Tyli naktis"

Režisierius Maris Martinsonas Vilniuje pristatė kuriamą vaidybinį filmą "Tyli naktis" pagal savo to paties pavadinimo knygą. Nacionalinė šio filmo premjera numatoma kitų metų pradžioje, tariamasi ir dėl pasaulinės premjeros viename iš garsių kino festivalių.

Pasak režisieriaus, tai būsiąs mažo biudžeto filmas, kuriam prireiks ne daugiau negu 200 tūkst. litų. Filmas skiriamas suaugusiems žiūrovams - jame bus nemažai intymių ir net drastiškų scenų.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų - Tėvą - filme kuriantis aktorius Kostas Smoriginas sako jau seniai bendradarbiaujantis su M. Martinsonu ir perskaitęs filmo scenarijų, nedvejodamas sutikęs filmuotis.

"Į lietuvišką kiną aš labai gerai žiūriu, jis yra pusiaukelėje ir ieško savo vietos, atėjo jauni žmonės. Aš jau atsikandęs tos duonos, ne paslaptis, kad serialuose filmuojuosi, nes reikia pragyventi, ir man ne gėda, kad valgau šią duoną. (...) M. Martinsono filmo scenarijus - tai baisi istorija, kuri įvilkta į tokį rūbą - Kūčių vakarą, kai net gyvuliukai kalba, o čia atviravimas netgi didesnis negu gyvuliukų... Atviras, aštrus, baisus, skausmingas, "pamokantis" ir leidžiantis pačiam apsispręsti, kaip ir šių dienų gyvenimas", - kalbėjo K. Smoriginas.

Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo M. Martinsono romaną "Tyli naktis", pristatytą šių metų Vilniaus knygų mugėje. Tikrais įvykiai paremta knyga šokiruoja savo atvirumu, o apie žmonių santykius čia kalbama be cenzūros.

Filme taip pat vaidins aktoriai Valda Bičkutė, Leonardas Pobedonoscevas, Dalia Storyk, Viktorija Kuodytė, Gytis Ivanauskas, Vytautas Rumšas (jaunesnysis). Filmo garso takelį, kuriame interpretuoja garsiąją giesmę "Tyli naktis", sukūrė Egidijus Dragūnas (SEL), filmo operatorius - Feliksas Abrukauskas.

Filmo istorija vyksta šių dienų Vilniuje Kūčių vakarą. Ana (V. Bičkutė) ir Tomas (L. Pobedonoscevas) su savo dviem vaikais ruošiasi vykti pas Tomo tėvus švęsti. Tačiau pravėrus Tomo tėvų Ričardo (K. Smoriginas) ir Nijolės (D. Storyk) buto duris patenka į pasaulį, kuriame visi iš paskutiniųjų stengiasi suvaidinti gražią šeimos šventę, apsimetinėdami, išsisukinėdami, sukąsdami dantis, nusukdami į šalį akis. Tylos čia nedaug, šventumo taip pat. Prie šventinio stalo susėda iš esmės susvetimėję žmonės, bandantys megzti pokalbius, juokauti.

Trečiajame savo filme (po "Nereikalingi žmonės" ir "Amaya") tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius M. Martinsonas į amžinuosius bendražmogiškus klausimus - asmenybės laisvės ir laimės siekis, santykis su savimi ir savo aplinka, šeimos vaidmuo žmogaus gyvenime - žvelgia per prieštaringą, daugelį visuomenės tabu laužančią prizmę, tačiau filmo pabaiga, pasak režisieriaus, bus šviesi.

Pasak M. Martinsono, bus sukurtas ne tik filmas, bet ir išleistas fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukų albumas, plakatas, vaizdo plokštelė.