E. Žvaigždinas tapybos nesimokė jokioje dailės mokykloje, tačiau, kaip sako menotyrininkas Petras Šmitas, žvelgiant į jo sukurtus paveikslus, to nepasakysi.
„Tai lyg stebuklas, lyg tas nešlifuotas deimantas, kurį patrynus – žiba ir pelenuose, – jis savo nuoseklia tradicine kūryba tvirtai įsirašė į Lietuvos tapytojų gretas“, - sako menotyrininkas.
E. Žvaigždinas gimė 1956 m. kovo 13 d. Klaipėdoje. Šiame romantika dvelkiančiame mieste, kurio krantus skalauja Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos, o siauras senamiesčio gatveles gaivina nežaboti vėjai, – prabėgo jo vaikystė, čia jis baigė Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija) ir Klaipėdos universitetą, kuriame daug metų dirbo dailininku.
Rimtai menu E. Žvaigždinas pradėjo domėtis tik baigęs vidurinę mokyklą, paskatintas dailininko ir buvusio piešimo mokytojo Petro Gužo (1933 – 2013). Jis ėmėsi vaikystės svajonės – tapybos.
Pradžioje tapė nedidelio formato peizažus. Nuo 1974 m. jis pradėjo su savo paveikslais dalyvauti liaudies meno parodose.
„Per ilgus metus tapytojo kūrybinis braižas susikristalizavo į savitą, gerai atpažįstamą stilių, paremtą gamtos ir architektūros laisva, kiek abstrahuota improvizacija ar grynai spalvingomis abstrakcijomis.
Tačiau tapytojas nevengia ir figūrinių kompozicijų, ir moterų aktų tapymo. Kaip abstrakcijos ar architektūriniai motyvai, taip ir jo sukurti aktai, figūrinės kompozicijos remiasi intuityvia tapybine improvizacija.
Tai tik menamas vaizdas į tikrovę, nutapytas impulsyviai, kiek impresionistiškai ekspresyvia tapybine forma. Reikšminga turbūt yra tai, kad tapytojas savo paveikslų niekada netapo iš natūros, kaip daugelis tapybos meistrų tai daro. Jis savo kūryboje tiek vaizdu, tiek spalvomis, faktūromis ar piešiniu improvizuoja“, - taip tapytojo kūrybą apibūdina menotyrininkas P. Šmitas.
Pasak jo, daugiau ar mažiau realiais, lyg ir atpažįstamais, spalvingais architektūriniais motyvais tapytojas užpildo paveikslo erdvę, ar stipriais, ilgais, dažnai grynos spalvos deriniais sukuria žaismingai plastišką ir emocionaliai paveikų kūrinio erdvėlaukį. E. Žvaigždino tapybos braižas, pasak P. Šmito, gana spontaniškas, ekspresyvus, spalvingas ir savitas, – kompoziciškai bei spalviniai gerai subalansuotas, dekoratyvus.
Ieškoti jo paveiksluose socialinių, politinių ar kitų motyvų – beprasmiška, sako menotyrininkas. Tapytojui rūpi spalva, paveikslo koloritas, kuris gali būti šiltas, – rusvų, rausvų, gelsvų tonų ir pustonių ir, gali būti labiau šaltų tonų: melsvų, žalsvų, pilkų, tačiau jį vis tiktai domina šiltas, jaukus ir visada aktyvus paveikslo koloritas.
E. Žvaigždinas yra surengęs daugybę savo asmeninių tapybos parodų Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, gimtajame mieste – Klaipėdoje. Jo paveikslų turi įsigiję JAV, Australijos, Europos, Lietuvos kolekcionieriai, privatūs dailės mėgėjai.
E. Žvaigždinas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą