Minint Lietuvai svarbią dieną "Vakarų ekspresas" pakalbino Klaipėdos universiteto lietuvių filologijos ir žurnalistikos studijų programų studentus, taip pat poetę, rašytoją Daivą Molytę-Lukauskienę.
Skaito knygas nuo vaikystės
Ketvirtus metus Klaipėdos universitete lietuvių filologiją ir režisūrą studijuojanti, buvusi Studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė teigė, kad universitetas šią dieną mini bent minimaliai - surengiama vieša paskaita ar diskusija.
"Paskaitų metu dėstytojai visada pabrėžia šios dienos svarbą. Manau, kad lietuviai tikrai brangina ir myli savo kalbą. Pokalbiuose ir pasisakymuose dažnai tenka išgirsti įterpiamų kitų kalbų žodžių, bet ar tai gerai, ar blogai, manau turėtų spręsti kalbininkai, kurie mato visas galimas kalbos išnykimo grėsmes. Mano manymu, kalba turi būti gyva, keistis, prisitaikyti prie žmonių", - sakė V. Makarauskaitė.
Jos teigimu, universitete studentai stengiasi kalbėti taisyklingai, mat to visada reikalauja dėstytojai. Tačiau įprotis kalbėti bendrine kalba pastebimas ir po paskaitų. Ar studentai mėgsta skaityti? Kaip teigia V. Makarauskaitė, ji knygas skaito nuo vaikystės. Studentė šį užsiėmimą pastebi ir savo artimų žmonių rate. "Kartais net skoliname vieni kitiems patikusias knygas. Tikriausiai meilė knygoms atėjo iš šeimos, nes ne tik mama ir tėtis skaito, bet ir seneliai. Kai dar ėjau į mokyklą, kartu su tėvais važiuodavome į knygynus ir pirkdavome knygas, o gimtadienio proga visada prašydavau padovanoti knygų. Galiausiai tėvai įsirengė namuose bibliotekėlę, kuri labai sparčiai pildosi. Mokykloje turėjau be galo atsidavusią mokiniams ir savo darbui lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, kuri tikriausiai ir išugdė meilę kalbai", - savo gražia istorija dalijosi studentė.
Kalbą puoselėja ne visi
Kita Klaipėdos universiteto studentė Rūta Ivanauskaitė, studijuojanti lietuvių filologiją ir ispanų kalbą, mano, kad didelė dalis tautiečių lietuvių kalbos nevertina. Jos teigimu, tai atspindi kalba, rašyba.
"Tikrai ne kartą teko girdėti įterptinių kitų kalbų žodžių. To tikrai nelaikau nei geru, nei blogu dalyku, tačiau ausiai gražiau skamba švari lietuvių kalba be pašalinių kitų kalbų žodžių. Pati tikrai stengiuosi kalbėti taisyklingai, kadangi ir studijuoju dalyką, tiesiogiai susijusį su lietuvių kalba", - teigė R. Ivanauskaitė.
SVARBA. Kaip teigia poetė, rašytoja Daiva Molytė-Lukauskienė, žinoti, ką ši diena reiškia Lietuvai ir jos gyventojams - svarbu. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Kad lietuviai ne visada vertina savo gimtąją kalbą, svarsto ir kita lietuvių filologijos ir ispanų kalbos studentė Viktorija Žarikova. Jos manymu, gimtoji kalba ir taisyklingas jos vartojimas kiekvieną dieną mąžta. "Tai darosi tarsi nebepopuliaru. Bet ar galima tikėtis kažko kito, kai anglų kalbos vaikai mokomi jau nuo antros klasės? Mišrus kalbos vartojimas daugeliui jau tampa norma. Pašnekovo kalba, sodri hibridų, naujadarų ir svetimybių, man dažnai sufleruoja apie menką jo išsilavinimą. Iš tiesų stengiuosi kalbėti kuo taisyklingiau, nors, turiu prisipažinti, kad nė karto nesu pavartojusi žodžio suvožtinis vietoje burgeris. Knygas skaitau nuo tada, kai išmokau skaityti. Jos lavina ne tik fantaziją, bet ir kalbą, rašybą, turi išliekamąją vertę", - šypsojosi studentė, kuri atskleidė, kad ateityje pati svajoja parašyti knygą.
Darbas verčia kalbėti taisyklingai
Ar Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną mini ir Klaipėdos universitete studijuojantys žurnalistai? Dalis švenčia, tačiau jau greitai gali nelikti kam - jau keletą metų universitetas šios studijų programos neturi, nes nesurenka reikiamo skaičius pirmakursių.
Visgi teigiamų pavyzdžių yra. Štai Klaipėdos universitete žurnalistikos specialybę studijuojantis Rokas Misevičius savo priimto sprendimo nesigaili.
Kaip teigia vaikinas, įgytos teorinės žinios padėjo rasti mėgstamą darbą - dabar jis užima pranešėjo-informatoriaus poziciją Klaipėdos rankinio klubo "Dragūnas" ir krepšinio komandos "Neptūnas" rungtynėse.
"Studijos stipriai prisidėjo, kad dirbčiau tokį darbą. Kartą viena dėstytoja paklausė, ar kas nors nori išbandyti save tokiose pareigose. Net nedvejodamas ėmiausi šio darbo. Dabar galiu pritaikyti teorines žinias praktikoje.
Dirbant tokį darbą kalbėti taisyklingai yra labai svarbu. Neretai draugai prikaišioja, jeigu kažką ne taip pasakau rungtynių metu", - juokėsi Rokas.
Ar rungtynių pranešėjai skaito knygas? Studento teigimu, jam skaitymas padeda užmiršti visas problemas. "Man skaitymas dažnai asocijuojasi su ramybe ir koncentracija. Skaitydamas pasineriu į knygos vingius", - sakė R. Misevičius.
Tai - mūsų istorijos dalis
Kaip teigia Lietuvos poetė, rašytoja, dailininkė Daiva Molytė-Lukauskienė, lietuviams triukšmingai minėti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną nėra būtina, tačiau žinoti, ką ši diena reiškia Lietuvai ir jos gyventojams, svarbu.
"Kasmet minima diena įprasmina ir primena, kas yra knyga, kaip ji atsirado. Juk ne visada galėjome skaityti knygas savo gimtąja kalba. Apie carinės valdžios represijas, spaudos draudimą, knygnešius ir knygų gabenimą vaikai sužino mokykloje. Tai mūsų istorijos dalis", - sakė D. Molytė-Lukauskienė.
Ką ši diena reiškia pačiai rašytojai? Pasak poetės, ši diena jai dažnai primena vaikystę, kai knygas skaitydavo senelis. Vieną tokių - "Šventųjų gyvenimai" - D. Molytė-Lukauskienė saugo iki dabar.
Mano vaikystėje buvo tik televizorius. Skaitydavome daug ir mums tai patikdavo. Tai buvo tarsi mūsų pramoga, teikianti malonumą. Mums net neleisdavo skaityti - tai darydavome pasislėpę po antklode, šviesdami žibintuvėliu, kad tėvai nematytų. Tą patį dabar daro ir mūsų vaikai, tik rankose vietoje knygos - ausinukai ir telefonas. Daiva Molytė-Lukauskienė, poetė, rašytoja
"Knyga buvo išleista XIX amžiaus pabaigoje. Ta nugeltusiais lapais sena knyga man visada asocijuojasi su praeitimi ir knygnešiais", - prisiminimais dalijosi rašytoja.
Kartų kaita diktuoja sąlygas - vis dažniau diskusijose, pokalbiuose galima išgirsti vartojamus užsienio kalbų žodžius, kuriuos neretai bandoma sulietuvinti. Ypač tokia tendencija pastebima jaunų žmonių kalboje. D. Molytės-Lukauskienės manymu, tokia tendencija nėra naudinga gimtajai kalbai.
"Nemanau, kad tai yra gerai. Be abejo, kartos keičiasi, bet tikrąją gimtąją kalbą reikia puoselėti ir saugoti", - įsitikinusi moteris.
Kaip pamilti knygą ir skaitymą? Rašytojos manymu, ir vaikas, ir suaugęs žmogus knyga turi susidomėti. Prievarta nesuteiks nei džiaugsmo, nei malonumo.
"Vaikas turi pats norėti skaityti. Galbūt reikėtų paskatinti, kartu su vaiku vartyti knygas. Kol vaikas mažas, jam įdomu. Paskui norą skaityti užgožia kiti dalykai - įvairios technologijos.
Mano vaikystėje buvo tik televizorius. Skaitydavome daug ir mums tai patikdavo. Tai buvo tarsi mūsų pramoga, teikianti malonumą. Mums net neleisdavo skaityti - tai darydavome pasislėpę po antklode, šviesdami žibintuvėliu, kad tėvai nematytų. Tą patį dabar daro ir mūsų vaikai, tik rankose vietoje knygos - ausinukai ir telefonas", - šypsojosi D. Molytė-Lukauskienė.
Poetė prisiminė praėjusios vasaros kelionę po Angliją, kur aplankė literatūrines, rašytojus įkvėpusias, vietas. Ji savo dukrą anglų rašytojos Beatrix Potter, vienos pirmųjų ir garsiausių paveikslėlių knygų kūrėjos ir iliustratorės, gyvenimu ir kūryba sudomino parveždama lauktuvių.
"Puodelis ir lėkštutė ją kažkiek suintrigavo, atsirado susidomėjimas. Sudominti vaikus skaityti įmanoma, tik reikia rasti būdų. Vaikai jau ir mokyklose privalo perskaityti daug literatūros.
Bet vaikas tuo ir įdomus, kad gali pats rekomenduoti perskaityti knygą. Kartą su sūnumi važiavau į kelionę ir skaičiau Onės Baliukonės eilėraščius. Sūnus man staiga sako: "Ar norėtum paskaityti "Laivo statutą"? O aš jam pasiūlau savo. Vienas kitam pasiūlę visiškai skirtingas knygas pradėjome juoktis", - linksmą istoriją prisiminė moteris.
Rašytoja, poetė D. Molytė-Lukauskienė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga linki neužmiršti knygos, ieškoti nuotykių, kurie skaitytoją suartintų su kūriniu, herojumi, autoriumi.
"Linkiu neužsidaryti ir neatsiriboti. Imkite knygas ir skaitykite", - sakė D. Molytė-Lukauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą