Almanachas "Baltija" - įvairus kaip jūra

Almanachas "Baltija" - įvairus kaip jūra

Tradiciškai rudenį buvo pristatytas 30-asis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus parengtas, spaustuvės "Druka" išleistas kultūrinis-literatūrinis almanachas "Baltija" - ieškantiems gerų kūrinių, atsiminimų bei istorijų apie gimtąjį miestą.

Ne veltui vienas iš leidinio sudarytojų, rašytojas Juozas Šikšnelis rašo: "Mes kuriame "Baltiją", o "Baltija" kuria mus."

Sigita Bartkutė savo esė aptaria kontroversišką almanacho laiką, koncepcijas, refleksijas ir vizijas. Pasak ilgamečio šviesaus atminimo Lietuvos rašytojų sąjungos nario Rimanto Černiausko, beveik 20 metų kuravusio "Baltijos" leidybą, tai buvo pirmasis ir vienintelis sovietinėje Lietuvoje komunistų partijos palaimintas uostamiesčio literatų leidinys. Buvo siūlyta perkelti "Švyturio" žurnalą į uostamiestį ir sukurti leidinį, prijungus "Lietuvos jūreivį" ir "Lietuvos žvejį".

S. Bartkutė randa aliuzijų su arabišku žodžiu "al-manach", reiškiančiu kalendorių, ir su šio lotyniškąja sąvoka: "pranašysčių rinkinys". Autorė neatmeta fakto, jog didžiausias plotas leidinyje atitekdavo ano meto partiniam, vykdomosios valdžios ar laivyno elitui, tačiau jam priklausęs "Tiesos" redaktorius Albertas Laurinčiukas ir mūsų kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius pagrindine užduotimi laikė ginti pajūrio lietuviškumą. Klaipėdos krašto baltišką kilmę grindė kalbininkų Aleksandro Vanago ir Algirdo Sabaliausko bei istoriko Vlado Žulkaus tekstai. Klaipėdos universiteto intelektualų bendruomenė, filosofai, literatūrologai taip pat susitelkė prie almanacho atsiradimo. "Baltija" apglėbė ir kitus prie mūsų jūros kuriančius kitataučius menininkus: rašytojus, dailininkus, muzikus, teatralus.

NAUJASIS. 30-ajame "Baltijos" almanachą skaitant yra iš ko rinktis, pasak jo sudarytojų, tai yra šio leidinio stiprybė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Į pasaulio erdvę

"Kiekvienas žmogus apie leidinį turi savo nuomonę, kai kas jau ją išsakė ir apie paskutinįjį numerį, kuris dar nespėjo apsitrinti, kvepia spaustuvės dažais. Vienas mano, kad almanachui trūksta stuburo, kitam gal trūksta pelekų ar uodegos. Įdomiausia tai, kad niekas nėra nustatęs, koks jis turi būti", - ironizavo J. Šikšnelis. Šį kartą buvo apklausti buvę leidinio kūrėjai, ir jie, beje, taip pat labai skirtingai mato "Baltiją". Pirmasis jos sudarytojas Kęstutis Trečiakauskas anuomet rašydamas pratarmę teigė, jog leidinyje turėtų būti aptariami esmingiausi krašto pasiekimai, iškeltos problemos ir ieškoma jų sprendimų, jame savo žodį galėtų tarti kūrybinė inteligentija. Jis rašė: "Jūra - kiekvienos tautos svajonė, įsikūnijusi arba ne. Jūros, vandenynai išveda žmones į pasaulio erdvę, sujungia civilizacijas ir amžius." Vertėjo Vytauto Dumčiaus nuomone, čia turėtų būti spausdinami moksliniai-tiriamieji darbai apie Mažosios Lietuvos kūrėjus, kultūros ir literatūros raidą. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė ragina surasti naujus istorijos herojus, kurių per šimtmečius čia netrūko. Kultūros ir istorijos tyrinėtojai Sondrai Simanaitienei rūpi miesto tapatybės veidai, kad tarptautinius kultūros reiškinius analizuotų sociologai filosofai. Anot jos, daugiau dėmesio galėtume skirti teatrams. Teologas ir literatūrologas Dainius Sobeckis almanache norėtų matyti jūros pakrančių valstybių - Švedijos, Suomijos, Estijos, Vokietijos ir Danijos kūrybos atspindžius.

"Almanachas turi būti įvairus kaip jūra, bet esu įsitikinęs, kad nėra etalono, kuris įtiktų visiems. Kiekvienas žmogus, jeigu jam už tai negresia represijos, linkęs viską kritikuoti. Ypač tie, kurie jaučia kokią nors nuoskaudą ar pavydą, ir tie, kurie pasako negatyvią savo nuomonę, nors jaučia džiaugsmą ir pasididžiavimą. Neišgirdau nė vienos nuomonės apie tai, kas almanache vertinga kūrybine prasme; jiems kliūva blogai išdėstyta medžiaga, neryškios nuotraukos, per smulkus šriftas. Niekas nekalba apie silpną kūrinį arba gerą, nekalba apie turinį. Atrodo, kad almanachas yra burbuliuojantis puodas, kuriame susilieja Rolandas Rastauskas su Nijole Kepeniene, Dainius Sobeckis su Daiva Molyte ir užpildo vientisa mase", - sakė J. Šikšnelis.

Rinktinių rinktinė

Ruošiant 30-ąjį leidinį buvo sumanyta apklausti pirmuosius sudarytojus. Pirmieji buvo Vilniuje - susivienijimas "Periodika", vėliau - Eglės Zalatoriūtės ir Antano Stanevičiaus tandemas. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Irma Antanaitytė atėjo į pagalbą, kai, sudarant 30-ąjį numerį, buvo nutarta apsiriboti ryškiausiais debiutais per visus tuos metus. Tik liūdna, kad jos supratimu nebuvo ryškių prozos debiutų, tad poezijos yra daugiau. Galvojant apie vienijančią temą kilo mintis atspindėti paties laiko kaitą, ir gyvi klasikai pasiūlė savo kūrybos. Pernykščiame almanache nemažai vietos buvo skirta Kristijonui Donelaičiui, o šiųmetiniame rasime autoironišką mąstytojo Boriso Barfeldo apsakymą "Donelaičio naktis" ir dabartinio Lietuvos konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romano Senapėdžio lengvą bei įdomų esė "Ar skaitė Kristijonas Donelaitis Šekspyrą?"

Klaipėdos kūrėjai Gintaras Grajauskas, Nacionalinės kultūros premijos laureatas R. Rastauskas ir kiti išplaukė į plačiuosius tarptautinius vandenis. J. Šikšnelis juokavo, kad "Europos užkariauti gal net nereikia, nes visi turėtų klauptis ant kelių." Beje, jo kūrinių almanache jau kelinti metai nėra, nes, sakė, jam pakanka užsiėmimų rašyti projektus leidyklai, gauti pinigus leidybai ir susikalbėti su autoriais. Sudarytojas pripažino, kad šį kartą almanachas nukraujavo dėl to, kad jame nėra šviežio jaunųjų kūrybos kraujo. Priežastis - Klaipėdoje sunku su kuriančiu atžalynu susitarti ir sugaudyti, juo kažkiek domisi universitetas, Jaunimo centras, G. Grajauskas skelbia jaunųjų kūrybos konkursus. Vis ne iki galo pasiseka atverti šių kūrybos panoramą. Leidinys buvo baigtas dėlioti jau birželio mėnesį, ir kai kurie autoriai "pramiegojo", todėl jame nėra publikacijos apie Vėtrungių metus, vienos aktualios marinistinės medžiagos.

Šį kartą yra straipsnis, skirtas anksti išėjusiam menininkui Arūnui Mėčiui, leidinį praturtina jo iliustracijos. Spausdinami Agnės Gober laiškai, rašyti 1926-1931 metais iš Mėmelio, Tilžės ir Pirnos (Vokietija) dukterėčiai į Ameriką, kuriuose atsispindi miesto politinis ir paprastų žmonių gyvenimas. Publikuojamos poetės Elenos Skaudvilaitės įžvalgos, susirašinėjus su kunigu Kaziu Žitkumi. Georgijaus Jefremovo "Žodžiai apie Rusiją (arba mylimą bjaurastį)" atsirado pribrendus reikalui pakalbėti apie tai, ką jam reiškia būti Rusijoje, kai atmintyje iškyla ne tik Baikalo mėlis ar Jurijaus Gagarino šypsena, bet ir kaip apoteozė - kalnai atkastų kaukolių Katynėje, Petropavlovske, kitur, ir krauju pradvisusios kankinimo kameros. Susipažinsime su Arvydo Juozaičio 4 veiksmų drama "Tamsiųjų dienų herojus", R. Rastausko esė apie poezijos lauką.

Kas toliau, peržengus 30 metų slenkstį? J. Šikšnelis ironiškai sakė, kad išleis 31 numerį, kuris, kaip ir ankstesnieji, 60 procentų skirsis nuo idealaus varianto, nes kartais, užčiauptas realybės, pasijunta bejėgis, ir juokauja, jog dėl to kalta aplinka.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder