Ar bus kam grįžti į atsinaujinusį teatrą?

Prieš kelerius metus prasidėjusi Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija regis siurbia ne tik Europos Sąjungos ir valstybės pinigus, bet ir paskutines kūrėjų jėgas. [CITATA] Teatro vadovo Gedimino Pranckūno teigimu, ne vienas aktorius ir režisierius jau buvo paviliotas sostinės, galimybe išvykti į Vilniaus teatrus domisi ir jaunieji aktoriai. Tiesa, teatro direktorius mano, jog situacija kol kas nėra labai prasta, ir viliasi, kad likę kūrybiniai darbuotojai iki rekonstrukcijos pabaigos dar pakentės. Be to, dedama vilčių ir į rudenį renkamą naują aktorių kursą. "Juk ateitis priklauso jaunimui. Tai jiems statome naują teatrą", - sako G. Pranckūnas.

Anot teatro vadovo, į sostinę išvyko nemažai Klaipėdos dramos teatro atstovų. Tarp jų aktoriai Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Monika Vaičiulytė ir kiti. Kai kurie jaunosios kartos aktoriai taip pat galvoja apie galimybę išvykti.

"Lietuvos nacionalinis dramos teatras galvoja, kad pas juos turi dirbti geriausi aktoriai ir režisieriai. Tačiau mes, klaipėdiečiai, esame nusipelnę to paties. Todėl darome žygius, kad uostamiestyje taip pat dirbtų scenos grandai. Kviečiamės režisierius Oskarą Koršunovą, Gintarą Varną, Joną Vaitkų. Vasarą ketiname prisikviesti Rimą Tuminą. Darome viską", - pasakojo G. Pranckūnas.

ATEITIS. Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Prackūno manymu, dabartinė uostamiesčio teatralų karta turi pakentėti, kad būtų sukurta sėkminga atmosfera ateities kartoms.

Jo teigimu, Klaipėdos dramos teatre likusiems aktoriams, režisieriams ir kitiems kūrybiniams darbuotojams šiuo metu yra labai sunku. Neturintys nuolatinės vietos repeticijoms žmonės kenčia. Juk su tuo susijęs kasdienis jų darbas. Teatro darbuotojai viliasi, jog netrukus bus galima pradėti repetuoti ir rengti pasirodymus nedidelėje, jau spėtoje suremontuoti rekonstruojamo teatro patalpoje.

"Nors yra sunku, neprarandame vilties, kad po rekonstrukcijos turėsime ne tik seniausią, bet ir gražiausią Lietuvos teatro pastatą. Be to, ne ką prasčiau turėtų atrodyti ir techninė pusė. Esame suplanavę besitransformuojantį parterį, kitas technikos naujoves. Tiesa, dėl to labiausiai neramu, juk būtent techninei daliai pinigų ir neužtenka. Šiuo metu bijau, kad plytas sudėliojom, pastatą pastatėm, o užpildyti jo nesugebėsime. Kalbu ne tik apie aktorius, bet ir apie techninę pusę. Numatytos technologijos kainuoja milžiniškus pinigus", - teigė teatro vadovas.

Pasak G. Pranckūno, Kultūros ministro Šarūno Biručio apsilankymas Klaipėdos dramos teatre šiek tiek nuliūdino. Jis teigė suprantąs, jog Kultūros ministerijos šiemet skirti 7 mln. litų yra tikrai didelė suma ir ministrui rasti papildomų lėšų sunku, tačiau prašė suprasti ir teatralus.

BAIMĖ. Teatro vadovas nuogastauja, jog be valstybės paramos pastačius teatrą neužteks pinigų jį užpildysiančiai itin svarbiai daliai - technikai.

"Ministras patarė turėti planą B. Mes jį turime - galėtume dirbti mažojoje salėje, tačiau ir tam reikia pinigų, juk ją reikia paruošti. O iš kur paimti lėšų?" - klausė Klaipėdos dramos teatro direktorius.

Miestas padėjo

Be to, anot G. Pranckūno, ir taip nelengvą dalią apsunkina dar ir sostinės auditoriai. Kadangi teatro darbuotojai yra išsibarstę po visą miestą, jie reikalauja sutarčių su teatralus priėmusiomis įstaigomis, tačiau, teatro vadovo teigimu, uostamiesčio įstaigos juos įsileidžia geranoriškai, tiesiog norėdamos pagelbėti, mat teatras yra ne miesto, o valstybės objektas.

"Jie to nesupranta. Tegali kvosti. O miestas tikrai mums suteikė daug pagalbos. Kai kraustėmės prieš statybų pradžią, kas mums padėjo? Ar Kultūros ministerija? Turėjome rasti vietą ne tik žmonėms, bet ir visiems savo daiktams, technikai. Suprantu, kad ministrui nėra lengva. Jis turi tokią sumą, kokią turi, ir iš kur nors gauti papildomų lėšų praktiškai neįmanoma. Tačiau reikia kažką daryti. Viliuosi, kad mūsų miesto valdžia susivienijusi su senąja teatro karta, kreipsis į pačias aukščiausias institucijas", - sakė G. Pranckūnas.

SKAUDU. Teatro vadovui Gediminui Pranckūnui skaudu, jog Klaipėdos aktoriai yra priversti bėgti iš gimtojo miesto ir teatro.

Teatro vadovas taip pat pasigedo ir klaipėdiečių Seimo narių dėmesio. Anot jo, paprasti žmonės nuolat išreiškia palaikymą teatrui. Daugelis džiaugėsi galėję dalyvauti praėjusį savaitgalį visų miesto teatrų surengtame "Užgavėnių šiupinyje" ir išreikšti palaikymą Klaipėdos dramos teatrui bei paremti pirmojo spektaklio po rekonstrukcijos "Luizė Pirmoji" kūrimą.

"Tačiau Seimo nariai savo paramos neišreiškia. Juk galėtų iškelti šią problemą valstybiniu mastu. Net miesto teatrai, nepaisydami konkurencijos, susivienijo. Visada sakau, jog apie miesto kultūrą galima spręsti pagal tai, kiek jame yra teatrų. Klaipėdoje jų yra tikrai nemažai. Turime tai puoselėti", - ragino Dramos teatro direktorius.

Renka naują kursą

G. Pranckūnui skaudu, jog Klaipėdos aktoriai yra priversti bėgti iš gimtojo miesto ir teatro. Jis džiaugėsi, jog tie, kurie vis dėlto išvyko, uostamiesčio nepamiršo - atvažiuoja, bendradarbiauja.

"Jaunimas, svarstantis apie galimybę keltis į sostinę, galvoja, kad Vilniuje viskas lengva. Deja, taip nėra. Sostinėje yra nemažai aktorių, kurie sėdi be darbo. Gauname jų prašymus priimti į savo gretas. Gaila, kad sąlygos ne visada yra tinkamos. Tiesa, stengiamės daryti viską, kad aktorių kolektyv1 atšviežintume. Štai nuo rugsėjo Povilas Gaidys renka naują aktorių kursą Klaipėdos universitete. Tikimės, jog kvietimu susidomės jauni klaipėdiečiai. Juk būtent jiems statome teatrą. Tai jie dirbs pačiomis geriausiomis sąlygomis. Ateitis priklauso būtent jaunimui. Mūsų kartai tereikia atlaikyti šiandienos negandas. Žinoma, tikiuosi, kad ir šiuo metu dirbantys aktoriai liks ištikimi teatrui", - sakė G. Pranckūnas.

Paskatino išvykti

Prieš dvejus metus į sostinę išvykęs aktorius, režisierius, teatro pedagogas Vytautas Anužis teigė Klaipėdos dramos teatrą palikęs todėl, kad jam buvo pasiūlyti solidūs vaidmenys Nacionaliniame dramos teatre bei kvietimas rinkti pirmą aktorinį kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Su V. Anužiu uostamiesčio teatrą paliko ir jo žmona Velta Anužienė.

"Tiesa, šių pasiūlymų nebūčiau priėmęs taip greitai, jei ne prasidėjusi Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. Pasirodo, pastatas teatrui yra labai svarbus. Be tinkamos atmosferos pakrinka visas procesas. Patalpa turi būti "primelsta" kūrybos. O Žvejų rūmai yra "antipatalpa" teatrui. Tą visada sakiau ir galiu pakartoti. Tai jau antroji dramos teatro rekonstrukcija, su kuria man teko susidurti. Pirmoji truko berods septynerius metus. Nesinorėjo visko antrą kartą patirti", - pasakojo V. Anužis.

Vis dėlto teatralas ragino į viską žiūrėti pozityviai ir tikėti teatro atgimimu. Jo manymu, kad Klaipėdos dramos teatras atgimtų, reikalingas ne tik renkamas naujas studentų kursas, bet ir žvalgymasis už uostamiesčio ribų. V. Anužis patarė atkreipti dėmesį į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventus.

"Klaipėda yra vilniečių mylimas ir gerbiamas miestas. Jei situacija pasikeis, galima pritraukti naujų žmonių į uostamiestį. Tą blogą dalyką - teatrą ištikusią krizę reikia apversti atvirkščiai. Klaipėdos dramos teatras gali tapti visos Lietuvos teatrų flagmanu. Nori nenori, jam teks atsinaujinti, tačiau reikia tai padaryti teisingai. Reikia tikėtis tik gerų dalykų ir neprogramuoti savęs blogomis mintimis. Pasibaigus teatro rekonstrukcijai prasidės naujas, šviesus teatro etapas", - sakė V. Anužis.

Šviežias kraujas

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius Povilas Gaidys taip pat nestokojo optimistiškų vilčių. Jo manymu, pagrindinis teatro aktorių branduolys turėtų išlikti.

"Vienas kitas, žinoma, gali neišlaukti. Yra tokių, kuriuos pavilioja sostinė, tačiau nieko čia nepadarysi. Žinoma, gali dar visko nutikti. Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos pabaigos dar teks laukti kelerius metus, tačiau manau, kad aktoriai pakentės ir mūsų pagrindinis branduolys išliks", - sakė P. Gaidys.

BRANDUOLYS. Klaipėdos dramos teatro meno vadovo, režisieriaus Povilo Gaidžio manymu, teatro aktorių branduolys turėtų išlikti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Be to, režisierius taip pat išreiškė viltį, jog šviežio kraujo į rekonstruoto teatro veikla šliūkštelės nauji aktoriai, kuriuos ketinama paruošti nuo šio rudens renkamame aktorių kurse, kuriam vadovaus pats P. Gaidys.

"Dedame viltis į jaunimą, o tų, kurie visgi išvažiuoja, nesmerkiame. Juk jie mūsų nepamiršta, atvažiuoja, vaidina spektaklius, rūpinasi, domisi mūsų problemomis", - sakė teatro meno vadovas.