"Geriausi protai dirbs Lietuvai", - 2009-aisiais žadėjo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pradėdama mokslo ir studijų reformą. Tiesa, šūkyje neminimi talentai, kurie negali pasigirti šimtukais iš valstybinių egzaminų, tačiau ilgus metus paskyrė fortepijonui arba tapybai. Šių specialybių atstovų rengėjai patvirtina - stojančiųjų į kosminėmis sumomis įvertintas meno studijas kasmet mažėja, o gabiausiųjų keliai į saviraiškos laisvę ir gerovę nusidriekia per užsienio aukštąsias mokyklas.
ŠMM žada, kad šiemet priėmimo į menų studijas tvarka, menų grantų skyrimo principai ir priėmimo organizavimas toliau bus tobulinami. Tuo metu ministerijos politiką Lietuvos talentų genocidu vadinantys meno studijų vadovai teigia jau regintys reformos, įdiegusios vadinamųjų studijų krepšelių sistemą, liūdnas pasekmes.
Jų manymu, nedaug trūksta, kad šias išdavas pajustų ir šalies orkestrai, teatrai, mokyklos, galų gale - pati kultūros įstaigų publika. "Kol kūrybingi jauni lietuviai semsis žinių svečių šalių aukštosiose mokyklose, mūsų šaliai gali tekti importuotis menininkus iš Kinijos", - kartėlio neslepia švietimo ir kultūros įstaigų vadovai.
Prasti popieriai
Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto dekanas, Liaudies muzikos katedros vedėjas, profesorius Vytautas Tetenskas prisipažįsta negalintis ramiai kalbėti apie studijų reformą, kurią vadina meno žlugdymu.
Jo nuomone, rengiant bendrą priėmimą, kurio metu stojamasis balas ženklia dalimi priklauso nuo bendrojo lavinimo dalykų pažymių, būsimosios specialybės įgūdžiai stumiami į antrą planą. O stojantysis - į užsienį, kur talentingas muzikos atlikimas arba kūrybinės idėjos tebėra lemiamas dalykas stojant į aukštąją mokyklą. Iš sovietmečio paveldėtos muzikinio lavinimo sistemos, kuri pripažįstama unikalia šio liūdno istorijos puslapio puošmena, ugdytiniai svečiose šalyse laukiami išskėstomis rankomis.
Tuo metu uostamiesčio Menų fakultete, be kurio, kartoja ne vienas, KU bei apskritai visa miesto bei krašto kultūrinė panorama neįsvaizduojama, jaunimo klegesio vis mažiau. "Jeigu dar 2008-aisiais priimdavome po 6-8 studentus į atlikimo meno specialybes, vėlesniais metais skaičiai mažėjo, o pernai į kai kurias programas valstybės finansuojamų studentų visai nesulaukė", - sakė dekanas.
Studijuojančiųjų sumažėjo perpus. Dar pora metų, ir jų gali visai nebelikti, mano pokalbininkas. "Kas pakeis brandžius orkestrų ir kitokių kolektyvų muzikus, muzikos mokyklų mokytojus, negalvojama", - kalbėjo V. Tetenskas.
Įstojusiųjų į mokamas vietas jis sąmoningai nemini. "Įstojęs į mokamą vietą turi mokėti po 18 tūkst. litų per metus. Kas gali sau leisti tokias studijas?" - retoriškai klausė profesorius.
Šitiek kainuojančioms brangiausioms - atlikimo meno specialybėms (choro dirigavimas, dainavimas, džiazo muzika, fortepijonas, liaudies muzika, pučiamųjų ir styginių muzika) - nedaug nusileidžia choreografija, dailė, režisūra, sportiniai šokiai, įvertinti 11 tūkst. litų per metus. Būsimieji muzikos pedagogai ir muzikos teorijos bei istorijos specialistai už studijų metus turi pakloti 6 tūkst. litų.
Vieša paslaptis, kad po reformos į rektoratą pradėjo plūsti daugiau prašymų sumažinti studijų įmoką, atsižvelgiant į materialiąsias studento ir jo šeimos išgales. Vadovybė atsižvelgia į situaciją ir suteikia menininkams lengvatų iš bendro universiteto "katilo". "Yra fakultetų, kur mokestis už studijas yra keliskart mažesnis ir mokamų vietų - apsčiai. Jų dėka galima sumažinti neįsivaizduojamus mokesčius menininkams. Esame dėkingi universiteto vadovybei. Tačiau apmaudu, jog neišvengiamai atsiduriame prašytojų vaidmenyje", - kalbėjo V. Tetenskas.
Viltis - kvotos ir fondai
Kur kas komiškiau atrodo situacija, kai į mokamas vietas teįstojusieji studentai skina laurus talentų konkursuose ir pasiekimais gerokai pranoksta už studijas nemokančius bendrakursius, kol galiausiai specialiais prašymais išsikovojama galimybė gauti išsvajotąjį krepšelį.
Artėjant šių metų stojimui, specialistų diskusijos dėl jo organizavimo tampa vis audringesnės. V. Tetenskas nepraleidžia nė vienos žinios iš ŠMM. Naujausiais dekano duomenimis, šiemet muzikai bus atskirti nuo bendrojo stojančiųjų srauto, jiems skyrus 240 krepšelius ir šiuos, atsižvelgiant į dėstytojų meninio ir mokslinio darbo rezultatus, paskirsčius šalies aukštosioms mokykloms. Oro gurkšniu galėtų tapti ir valstybiniai grantai, kuriuos svarstoma paskirstyti atsižvelgus į vietos kultūros įstaigų nurodytą specialistų poreikį. Kvotų teatro, šokio, dailės specialybėms nežadama.
"Reformą inspiravo troškimas išvengti korupcijos aukštosiose mokyklose bei jų priėmimo komisijose. Apie kokią korupciją eina kalba, jeigu vaikas išeina į sceną dainuoti arba groti? Talento nepaslėpsi", - įsitikinęs V. Tetenskas.
Kai opiausia tema - išlikimo galimybės, inovacijų diegimas traukiasi į antrą planą. Vis dėlto - ką, įvykiams klostantis palankiai, planuotų fakultetas? "Esame parengę ne vieną projektą, numatantį ruošti bendras programas su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis, norėtume atlikti remontą, įsigyti kompiuterių, kitokios aparatūros, įrengti auditorijas, jau įsirengėme fonoteką, - vardijo dekanas. - Tačiau atsidūrus prie pinigų slenksčio, tenka sakyti "stop". Finansavimas menkas, tad belieka tikėtis fondų pagalbos ir pajamų iš patalpų nuomos. Dėstytojų alga - juokinga, verčianti lakstyti per kelis darbus. O specialybių akredituoti atvykstantys užsienio ekspertai ataskaitose kaskart rašo - "būtina atnaujinti materialinę bazę"."
Žeidžia valdžios požiūris
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra, ilgą laiką garsėjusi kaip modernaus kūrybingumo oazė ir prestižinė studijų vieta, užauginusi ne vieną dizainerių kartą, šiomis dienomis taip pat netrykšta entuziazmu, o galimus pokyčius jos vedėjas Alvydas Klimas vadina neprognozuojamais.
"Prieš dvejus metus į grafinio dizaino specialybės valstybės finansuojamas vietas įstojo 25 pirmakursiai. Pernai - trys", - skaičius pateikia jis. Sutinkantiems mokėti studijų metai atsieina 11 099 litus.
Kiti jaunieji talentai ištirpsta toliuose, pavyzdžiui - ūkanotame Albione, taip ir nespėję susipažinti su vietiniais specialistais. Galimybę pabendrauti su būsimaisiais dėstytojais, leisti jiems įvertinti jau pasiektą lygį ir perspektyvą atima minėtoji bendrojo stojimo tvarka, pagal kurią centralizuotai rengiamų kūrybinių stojamųjų egzaminų darbai, užkodavus jų autorių vardus, patenka į centralizuotos komisijos rankas. Stojančiųjų eilė sudaroma susumavus jų įvertinimus su bendrojo lavinimo dalykų pažymiais.
Siekis išvengti korupcijos, A. Klimo nuomone, šitaip įgauna groteskiškas formas. "Išeina, kad dėstytojais nepasitikima organizuojant priėmimą, tačiau vėliau būtent jiems patikimas 4-6 metus ugdyti jaunus specialistus. Toks požiūris mažų mažiausiai žeidžia", - sakė jis.
A. Klimo įsitikinimu, kalbant apie dizaino studijas, galimybė pabendrauti ir apsitarti su potencialiais dėstytojais yra būtina norint įvertinti stojančiojo kūrybiškumą. "Stojamųjų egzaminų metu vertinama technika. Tačiau ją galima patobulinti ir studijuojant. Neatsitiktinai jaunuolių techniniai įgūdžiai per studijų metus susilygina, o vieno ar kito kūrybiškumas išryškėja", - akcentavo pokalbininkas. Būtinybę koreguoti specialybės stojimo tvarką, jo teigimu, nurodė ir tarptautiniai švetimo auditoriai.
"Nematomos rankos" fokusai
Šią savaitę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Signatarų klubai išplatino pareiškimą dėl 6vietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus vykdomos politikos, kuriame pasisakoma už jo atstatydinimą.
Intelektualai ir politikai tekste akcentuoja, kad diegiant ekonominio libertarizmo idėjas ir įsivaizduojant "rinkos nematomą ranką" kaip universalų instrumentą, galintį išspręsti visas problemas, šalies mokslo ir švietimo įstaigos nuosekliai ir kryptingai verčiamos pirmiausia pelno siekiančiomis įmonėmis.
Tačiau krepšeliai esą tampa priežastimi, dėl kurios kaimo vietovėse ir miesteliuose nyksta paskutiniosios mokyklos, o dėl jų diegimo aukštojo mokslo sistemoje išlošia nebent šalyje veikiantys užsienio bankai. "Vargu ar dar yra Europoje šalis, kuriose šios palūkanos būtų pradedamos mokėti jau studijuojant. Todėl neišvengiamu tokios reformos padariniu tapo masinis jaunų žmonių bėgimas iš Lietuvos ieškant palankesnių studijų sąlygų", - rašoma pareiškime.
"Manęs nenustebino toks pareiškimas, nes panašios kritikos pradedant pertvarkas, ypač aukštajame moksle, mes girdėjome daug, bet laikau tai labiau retorikos, bet ne argumentų kalba", - BNS sakė G. Steponavičius, patikinęs, jog apie atsistatydinimą negalvoja.
"Negi protinį darbą dirbantys žmonės, kurie parašė šį pareiškimą, gali neturėti argumentų? Kalba šiuo atveju labiau susijusi su padėties kraštutinumu, kai belieka vienintelė išeitis - rėkti. Iš čia ir atitinkama retorika", - savo ruožtu pastebėjo filosofas ir publicistas Arvydas Juozaitis, taip pat pasirašęs po šiuo dokumentu.
Neprognozuojamai keičiamos stojimo ir studijų organizavimo nuostatos, jo nuomone, yra vienas iš veiksnių, gausinančių emigruojančio jaunimo gretas. "Menas, išskyrus gal žodinės raiškos šakas, savo prigimtimi yra internacionalus. Tad skatinant kūrybingą jaunimą išvažiuoti išsižadama valstybės", - mano A. Juozaitis, konstruktyvaus dialogo galimybę regintis tarpininkaujant šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Su penketu iš lietuvių kalbos - į Austriją
Loreta JONAVIČIENĖ, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktorė
Krepšelių sistemos išdavas jau kuris laikas patiriame savo kailiu, mat bendrojo lavinimo bei muzikos mokyklos kuo ilgiau laikosi įsikibusios mokinių - suprantama, juk bendras finansavimas priklauso nuo kiekvieno iš jų. Gabūs vaikai dėl to neretai dviem metais per ilgai užsibūna paruošiamojo lygio įstaigoje, ir pas mus ateina jau baigę dešimt klasių. Blogybė ta, kad muzikos mokyklos neišgali paruošti mokinių muzikologijos egzaminui, kuris būtinas norinčiajam pradėti muziko karjerą nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o dvejų metų būtinoms žinioms įgyti nepakanka - būtų geriau ketveri. Be to, pagal dabartinę stojimo sistemą, būsimajam muzikui svarbūs užsienio bei lietuvių kalbos pažymiai.
Rezultatas - į Lietuvos aukštąsias mokyklas nemokamai studijuoti įstoja turintieji mažiau muzikinių kompetencijų, bet gavę geresnius kitų dalykų pažymius. Vienas mūsų vaikinas, tarptautinių konkursų nugalėtojas, turėjo penketą iš lietuvių kalbos ir Lietuvoje neįstojo. Tuo metu jo konservatorijoje įgytą išsilavinimą viena iš Austrijos aukštųjų mokyklų prilygino bakalauro diplomui ir priėmė iškart į magistrantūrą. Nes niekur kitur bendrojo lavinimo dalykų pažymiai rengiant muzikus nėra lemiami! Beje, ir stojant į konservatoriją svarbiausi yra muzikiniai įgūdžiai. Deja, per neapdairias reformas puikios muzikų rengimo sistemos baigiame netekti. Pasekmė - prastėsiantis muzikų lygis.
"Dėl fakulteto eičiau į gatves"
Ramūnas KAUBRYS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas
Už tai, kad Klaipėdos universitetas rengia muzikus, jo vadovams reikėtų išbučiuoti rankas. Jeigu iškiltų grėsmė Menų fakulteto išlikimui, nedelsdamas eičiau į gatves protestuoti. Linkėčiau, kad ŠMM daugiau bendrautų su Kultūros ministerija ir atsižvelgtų į Klaipėdos, kaip savito ir augančio regiono, situaciją: jis plečiasi, čia gausėja svečių, bendruomenės poreikiai auga, ir kultūrą reikia plėsti ne tik Vilniuje. Klaipėdai privalu turėti įvairių muzikos ir meno kolektyvų, tad be šių krypčių aukštųjų mokyklų miesto neįsivaizduoju. Patys nuolat bendradarbiaujame su Menų fakultetu ir ateityje, įsivaizduoju, šis ryšys turėtų tik plėstis. Šiuo metu rengiame talentingų fakulteto diplomantų darbų pristatymus, suteikiame sąlygas atlikti praktiką ir t. t. Būtų puiku apsvarstyti galimybes rengti miuziklo aktorius, režisierius, dirbančius su muzikine medžiaga.
Informacija stojantiesiems
2011 m. norintiems pretenduoti į valstybės finansavimą menų studijoms, reikia būti išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus.
Stojantiesiems į menus konkurso metu bus skaičiuojami stojamojo egzamino, vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys.
Didžiausią svorį konkursiniam balui turi stojamasis egzaminas, kuriuo vertinami specialūs stojančiųjų gebėjimai.
Bendras orientacinis menų studijų sričiai skirtų studijų krepšelių skaičius siekia beveik 800. Dailės, dizaino, amatų, architektūros, rašytinės kūrybos, fotografijos, medijų krypčių grupei universitetuose numatoma apie 350, kolegijose - 200 valstybės finansuojamų studijų vietų, o muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei universitetuose - 200, kolegijose - 40 studijų krepšelių.
Šiemet toliau tobulinama priėmimo į menų studijas tvarka, menų grantų skyrimo principai, gerinamas priėmimo organizavimas.
Kaip ir pernai, planuojama dalį menų studijoms numatytų lėšų paskirstyti per grantus - skirti tikslinį valstybės finansavimą retoms ir nepopuliarioms menų studijų programoms.
Atsižvelgiant į praeitų metų priėmimo patirtį, pakoreguota grantų skyrimo tvarka. Iki studentų priėmimo švietimo ir mokslo ministras patvirtins preliminarius garantuotų valstybės finansuojamų vietų skaičius konkrečioms aukštosioms mokykloms ir studijų programoms. Skiriant grantus atsižvelgiama į regioniškumą, aukštosios mokyklos specifiką, meno kūrėjų poreikį. Numatoma sudaryti galimybę stojančiuosius atsirinkti pripažintiems menininkams. Grantus gavusios aukštosios mokyklos priims studentus, atsižvelgusios į bendrojo priėmimo pirmojo etapo rezultatus.
Dėl stojamųjų egzaminų vertinimo rezultatų norminimo ir reitingavimo tariamasi su aukštosiomis mokyklomis. Numatoma stambinti priėmimo komisijas, sudarant jungtines komisijas bent pirmame priėmimo etape. Aukštosios mokyklos taip pat dar turi susitarti dėl bendrų stojamųjų egzaminų datų ir vykdymo vietų.
Daugiau informacijos apie priėmimą galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.mokslas.lt ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapyje www.lamabpo.lt.
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros bakalaurantai
| Stojimo metai | Vietų skaičius |
| 2008 | 20 valstybės finansuojamų, 12 mokamų |
| 2009 | 25 valstybės finansuojamos, 3 mokamos |
| 2010 | 3 valstybės finansuojamos, 6 mokamos |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą