Knygas suaugusiesiems ir poezijos knygas šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatai ir kritikai: Gabrielė Gailiūtė (komisijos pirmininkė), Marius Burokas, Andrius Jakučiūnas ir Neringa Mikalauskienė.
Poezijos knygos
Dainius Dirgėla. „Stebėtojo užrašai“ (Elektroninė leidykla „Naujas vardas“). Kad ir kaip banaliai skambėtų, Dainiaus Dirgėlos poeziją labiausiai norisi vadinti „šiuolaikiška“ ar „aktualia“: ji žvelgia ne tik iš kompiuterio ekrano, bet ir į labai modernią ir šiuolaikišką buitį ar būtį, tuo pat metu nepaliaujamai jausdama, pagal sodriausias geros poezijos tradicijas, į save nukreiptą priekabų kalbos, meno ir Dievo žvilgsnį. Knyga išleista tik elektroniniu formatu.
Valdas Gedgaudas. „Stiprėjanti juoda“ („Homo liber“). Pomirtinis rinkinys, kurį dar spėjo parengti pats autorius. Vaizduojamas pasaulis nejaukus, grėsmingas, sklidinas žeidžiančių prieštaravimų – balansavimo tarp aklo troškimo gyventi ir savinaikos. Drastiškai, pasitelkiant juodojo humoro strategijas, interpretuojami mitai ir pasakos, ardomos kultūrinės klišės, tad net saulėlydis čia yra „pūlingo moliūgo spalvos“.
Jonas Kalinauskas. „Mano sodo vagis“ („Kauko laiptai“). Tai tarsi poetinis detektyvas, kurio dalyviai susimokė neįsileisti svetimojo, bandančio perprasti jų kasdienybę, palengva grimzdančią į užmarštį – kaimo gyventojų vardus skaitytojui liudija tik antkapiai Pajevonio kapinaitėse. Jautiesi stebimas, tikrinamas, sąmonę užplūsta dvasių šnabždesiai, jų pasakojimai pinasi. Tinka magiškojo realizmo poezijoje mėgėjams.
Artūras Valionis. „Apytiksliai trys“ („Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“). Paradoksalus, žaidimo logika paremtas poezijos rinkinys, praplečiantis lietuvių poezijos galimybių ribas. Autorius dekonstruoja tradicinį eilėraščio modelį, jo tonas – lengvabūdiškas, bet po žaisme slepiami egzistencializmo atšvaitai.
Dovilė Zelčiūtė. „Džuljetos suknelė“ („Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“). „Tik eilėraščio scenoje galiu būti iš tikrųjų“ ‒ toks galėtų būti šios knygos motto. Tai poetinė asmenybės biografija (ar biografijos – tėvo ir dukters, brolio ir sesers, motinos, mylinčios moters ir jos mylimojo...), kurios ištakos – daugiabalsė teatro scena, užkulisiai, spektaklių nuotrupos, simboliais tapę vardai ir simboliniai epizodai, per kuriuos, rodos, apie savo gyvenimą pasakyti lengviau, arba – kaip teigtų rinkinio autorė – drąsiau... Amžina, nekvestionuojama yra tik aistra gyventi ir iš jos kylančios visos meilės apraiškos: nuo švelnios iki beatodairiškos, nevaržomos, rizikuojančios prarasti viską, išskyrus pačią save.
Knygos suaugusiems
Grigorijus Kanovičius. „Miestelio romansas“ („Tyto alba“). Tai autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920-1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų ir rusų – likimus. Nujaučiama žydų tautos tragedija, mums nežinomas ar ignoruojamas gyvenimo klodas pakylėja romaną iš paprasto pasakojimo, iš atsiminimo į liudijimą – gražų, skaudų ir pilną meilės.
Aistė Kisarauskaitė. „39 salto mortale“ („Apostrofa“). Autorė reabilituoja subanalintą noveletės žanrą, suteikdama joms pašnekesio lengvumą, grąžindama į trumpąsias literatūros formas lengvą humorą, neįkyrią kasdienybę ir, kas svarbiausia, autentišką ir natūralią miesto jauseną. Jos proza kamerinė, čia nėra gilių tragedijų ar šekspyriškų aistrų, nėra egzaltacijos anei bjaurasties estetikos.
Sigitas Parulskis. „Tamsa ir partneriai“ („Alma littera“). Tai sunki, sukrečiantį įspūdį paliekanti knyga. Romanas skirtas iki šiol lietuvių literatūroje beveik nenagrinėtai temai – žydų žudynėms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. Autorius teigia, kad nėra aplinkybių – yra tik žmonės, kurie patys pasirenka, kaip jiems elgtis. O ir šis romanas ne apie aukas, o apie budelius. „Tamsa ir partneriai“ – pasakojimas apie mirtį ir gyvenimą, kaltę ir atpirkimą, karą ir žudynes, meilę ir aistrą.
Undinė Radzevičiūtė. „Žuvys ir drakonai“ („Baltos lankos“). Autorė kone pabrėžtinai kratosi bet kokio santykio su lietuvių literatūra, ir tą daro labai sėkmingai ir vaisingai, tačiau šiame romane, paslėptos po senoviniu margaspalviu kinišku šilku ir Renesanso Europos dailininkų dažais, glūdi akinamai ryškios įžvalgos apie dabartį čia, kur mums visiems teko laimė ar nelaimė gyventi.
Andrius Tapinas. „Vilko valanda“ („Alma littera“). Fantastika Lietuvoje jau senokai veikia lyg kokia slaptoji draugija – solidūs ir net įžymūs įvairių sričių profesionalai ligi šiol tarsi mažumėlę drovisi paaugliško nuotykių troškimo ir polėkio svajoti, bet Andriaus Tapino dėka naujai pažvelgę į gerai pažįstamą ir mylimą miestą bei jo istoriją, visi galime didžiuotis, kad gyvename tiesiog fantastiškai.
Knygas vaikams ir paaugliams šiemet rinko ekspertų komisija, atstovaujanti įvairioms su literatūra, jos ugdymu, sklaida ir vertinimu susijusioms sritims: rašytoja Danutė Kalinauskaitė, bibliotekininkė Marta Rudytė, mokytoja Kazytė Startienė, kritikė Emilija Visockaitė, literatūrologė Loreta Jakonytė. Komisija džiaugėsi kaip reta turininga knygų vaikams pasiūla, tačiau apgailestavo, jog negali sudaryti kokybiškiausių knygų sąrašo paauglių kategorijoje, nes šiam adresatui apskritai išleista vos pora naujų grožinių kūrinių.
Knygos vaikams
Tomas S. Butkus. „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“ („Vario burnos“). Paties autoriaus savitai iliustruota mąsli pasaka apie žmogaus nuostabą pasaulio akivaizdoje, kirbančius būties klausimus, daugialypėms interpretacijoms atvirus potyrius.
Vitalija Lapina. „Ar pažįsti Kiukį?“ („Vaga“). Pagaviai, su psichologiniu jautrumu ir žaismingu humoru pasakojama istorija apie mergaitės ir mįslingos būtybėlės bičiulystę, kupiną išmoningų vaikiškų išdaigų ir lydimą mamos supratingumo.
Kęstutis Navakas. „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“ („Jūsų Flintas“). Įtaigiais vaizdais sustiprintas nuotaikingas tekstas apie netikėtą uodo ir dramblio susitikimą rutulioja svarbią bendresnę mintį – apie skirtybių sąlytį, didumo ir mažumo santykį, nepažįstamo baugumą, prielaidas susikalbėti.
Antanas Šimkus. „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ („Bernardinai.lt“). Originaliai iliustruotas eilėraščių rinkinys, iš nūdienos realijų, komiškų nutikimų, žinomų kūrinių parafrazių dėliojantis smalsios, gyvybingos, kartais net pramuštgalviškos senolės portretą.
Ingrida Vizbaraitė. „Karžygiuko istorija“ („Nieko rimto“). Tradicine pasakos struktūra (iššūkis – sunki kelionė – laimingas sugrįžimas), aiškiomis vertybėmis, narsiais herojais grįsta jauki knyga apie mažo žmogučio didelius žygdarbius (apginti skriaudžiamą, padėti liūdinčiam, pasirūpinti saviškiais).
Už labiausiai patikusią knygą visose trijose – vaikų, suaugusiųjų ir poezijos kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/ ir http://www.lrt.lt/; elektroniniu paštu [email protected] arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab. LT - 01504 Vilnius.
Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2013 metų vasario mėnesį.
Akcijos organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą