Žvilgsnis į praeitį
Klaipėda tituluojama Lietuvos elektroninės muzikos lopšiu, prieš dešimtmetį klube "Prieplauka" išsūpavusiu eilę elektroninės muzikos didžėjų, kūrėjų ir nemažą būrį tokios muzikos klausytojų. Deja, šiandien elektroninė muzika uostamiestyje, lyginant su Vilniumi ir Kaunu, išgyvena sąstingį.
Juokingą elektroninės muzikos pradžią prisimena, jos raidą ir šiandieninę situaciją analizuoja jos pradininkais ir puoselėtojais vadinamas prodiuserių duetas, grupės "Exem" nariai Mindaugas Kazakevičius-Kryžius bei buvęs klubo "Prieplauka" įkūrėjas, o dabar firmos "Solo projektai" technikos direktorius Henrikas Žižys.
Kada, kaip ir kodėl Klaipėdoje atsirado elektroninė muzika?
Henrikas Žižys: "Medienkės laikais (Medžio apdirbimo kombinato kultūros namų diskotekos gyvavimo metu. - Aut. past.), maždaug 1982 m., elektroninės muzikos populiarumo bangą buvo sukėlę grupės "Pink Floyd" pusiau elektroniniai eksperimentai ir vokiečio Klauso Šulcės, grojusio grynai elektroniniais instrumentais, muzika.
Prieš diskotekas mes organizuodavome tokius elektroninės muzikos bei videovakarėlius. Mums patiems tai buvo įdomu, nes užsienietiška elektroninė muzika tuomet buvo apskritai naujiena Lietuvoje. Ją kurti ir groti bandė kompozitorius G. Kuprevičius Kaune. Su juo sintezatoriais grojo ir kompozitorius G. Kizevičius. Jis 1984 m. atvažiavo į Klaipėdą.
Vėliau, kai jau dirbau pirmajame Lietuvos naktiniame klube "Pas Albertą", mums šovė į galvą padaryti elektroninės muzikos renginį. Nors tuomet buvo hauso, technomuzikos pradžia, mes išdrįsome išsinuomoti Sporto rūmus ir susikviesti iš visos Lietuvos didžėjus ir muzikantus, kurie groja elektroniniais instrumentais. "Techno beat" - atrodo, taip vadinosi tas renginys. Garsas apie jį pasiekė net LRT. Kažkuris iš muzikos grandų, berods, Užkuraitis, eteryje paskelbė apie mūsų vakarėlį: "Važiuokit į Klaipėdą, visi reperiai ir technomuzikos mėgėjai, - tada jis padarė ilgą pauzę ir pridūrė: - Jei tokių yra".
Taigi elektroninė muzika tada buvo absoliutus undergroundas.
Mindaugas Kazakevičius-Kryžius: 1990 m. "Exem" buvo pirmoji grupė Lietuvoje, pradėjusi eksperimentuoti, įtraukti į muziką industrinius garsus. Matas Petrikas-Matisse šią idėją parsivežė iš Vokietijos, pamatęs tenykščius muzikinius klubus, jų lankytojų aprangą, išgirdęs jų technokratinę muziką.
Lietuvoje tai buvo neužpildyta niša. Popkultūrą tuomet valdė grupės "Savaitgalis", "Sekmadienis", Dž. Butkutė, roko kultūroje buvo "Bix", "Fojė", "Antis". Elektroninės muzikos nebuvo. Mes pabandėme užpildyti tą nišą.
Papasakokite, kaip jūs kūrėte elektroninę muziką?
Mindaugas: Iš pradžių tuos keistus garsus bandėme išgauti mechaniškai. Per mikrofoną įrašinėjome veikiančias drėles, grąžtus, češkenome žirklėmis, plaktukais daužėme metalą ir pan. Tik vėliau, kai išgirdome, kaip ta muzika iš tikrųjų skamba, supratome, kad ji kuriama "sempleriais". Tada pradėjome "sempluoti" garsus su labai primityviais "sempleriais".
Publika nuo mūsų muzikos buvo nustėrusi, nes nieko panašaus nebuvo mačiusi. Šokiravo ir mūsų įvaizdis, nes mes tada scenoje rengdavomės kailiais, puošdavomės gintariniais karoliais, kryžiais, bėgiodavome po sceną su gitaromis ir keldavome chaosą.
Netrukus žmonės pradėjo daugiau domėtis elektronine muzika, daugiau žmonių pradėjo išvažiuoti į užsienį. Diskotekų vedėjai tapo didžėjais, kurie pradėjo miksuoti muziką.
Didžiausias impulsas elektroninės muzikos suklestėjimui Klaipėdoje buvo pirmo undergroundinio klubo "Prieplauka" atsiradimas.
Henrikas: "Prieplaukoje" 1991 m. jau vykdavo elektroninės muzikos diskotekos. Šiame klube mes organizuodavome skirtingų stilių muzikos vakarus, atsirado didžėjų, kurie domėjosi tokia muzika ir ją propagavo.
Kartą atvažiavo pas mus olandai, ir tada mes pamatėme, kaip turi atrodyti tikras elektroninės muzikos vakarėlis. Žmonės tada juokavo, kad olandai per visą vakarą nesugrojo nė vienos dainos, nes iš tiesų niekas nedainavo. 1995-1996 m. žmonės į tai reagavo audringai. Iš olandų vakarėlio vieną merginą net greitoji išvežė.
Kodėl?
Henrikas: Nes prisigrūdo labai daug žmonių, muzika grojo labai garsiai. Tai buvo olandiška "trance" muzika, kuri įkyriai suka vieną motyvą, kol pasiekia tam tikrą ekstazišką momentą. Patekęs į tokią aplinką žmogus turi ją arba priimti, arba... - košmaras.
Girdėjau, kad ir patys buvote Olandijoje?
Henrikas: Tiems olandams čia viskas atrodė nerealiai, publikos priėmimas, sąlygos.
Tuo metu mes muziką grodavome su juostiniais magnetofonais. Nors buvo ir plokštelės, tačiau buvo tokia tradicija - groti diskotekose su juostomis. Magnetofonai turėjo skirtingus greičius ir mūsų didžėjai buvo įgudę juostas miksuoti. Darydavome su tomis juostomis visokius avangardus, menus: sukinėdavom visaip jas, tampydavome, suklijuodavome. Kai olandai tai pamatė - išsižiojo.
Pas juos juostiniai magnetofonai net nebuvo įėję į rinką. Jie grojo iš plokštelių. Todėl nusprendė, kad tokią egzotiką reikia parodyti Olandijoje ir pasikvietė mus.
Cirkas prasidėjo jau Olandijos oro uoste. Mus, tris didžėjus išlaikė devynias valandas prie migracinės tarnybos. Muitininkai nesuprato, kokius prietaisus mes vežamės. O mes vežėmės tris juostinius magnetofonus "Elfa" su atvirais diskais. Visą mėnesį įvairiuose Olandijos klubuose juokinome žmones. Visiems labai patiko mūsų technologijos. Kai diskoteka pasibaigdavo, mes vieną juostą ištempdavome, sukarpydavome ir išdalindavome diskotekos lankytojams kaip suvenyrą.
Tęsinys kitą penktadienį, spalio 14 d.
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą