"EXPO 2012" ir už jos vartų

Liepos 13 d.

Linkėjimai kuriantiems Klaipėdoje. Daug gabių žmonių mūsų mieste. Tereikia tiek nedaug: valdžios nuoširdaus dėmesio, paskatinimo. O jau "vežančių" idėjų ir originalių pasiūlymų nestigtų. Ir - daug daug darbo... Tikrai tuomet galima stebuklus kurti ir sau, ir miestui, ir Lietuvai. Trūkstant kokios grandies - sudėtingiau. Bet pasvajoti galima. Šiandien, penktadienį, Lietuvos paviljone vyko spaudos konferencija. Labai nustebau pamatęs pilnutėlę salę įvairiausių tautybių žmonių. Buvo puikus ir aktyvus kontaktas su publika. Paviljono kuratoriai tikrai pasistengė kūrybingai pristatyti Lietuvą. Tame kontekste išsamiai buvo pateikta ir mano kūryba. Pats nustebau, kad tai apie mane: sulaukiau pačių įvairiausių pagyrų iš įvairiausių tautybių žmonių. Beje, sulaukiau ir dalykinių pasiūlymų. Manau, kad į Klaipėdą grįšiu pakylėtas, nes jau turiu ir kūrybinių minčių. Ryšiuosi pasinaudoti ir pagrindinio "EXPO 2012" meninio akcento "Big O" autoriaus Hovardo Tsai kvietimu aplankyti jį Los Andžele. Savaitgalį su Eugenija nusprendėm skirti kultūriniam poilsiui. Tiesiog norim pamatyti gražių vaizdų. Kad ir šiandien buvo nuostabu pietauti ant virš laukinio vandenyno kabančios olos. Regėjosi taip, tarsi pietautum korėjiečio namuose kaip šeimos narys. Pagalvojom - kaip gerai, kad rafinuotas turizmas čia dar neatėjęs...

Pakankamai visur švaru, nors ir trūksta šiukšlinių. Bėgu, nes laukia neoficialus vakarėlis... IKI. Vytautas.

Liepos 14 - d.

Priėjimas prie kompiuterių čia ribotas, dėl to nuotraukų, kaip prašei, negaliu pakomentuoti. Jei pavyks prisegsiu nuotraukų iš įspūdingos "Big O" prezentacijos. Jos čia vyksta kiekvieną dieną. Ir įspūdingo reginio stebėti susirenka tūkstančių tūkstančiai "EXPO 2012" lankytojų. Klaipėdoje turime pačių įvairiausių vandens erdvių. Bet, deja, jos visiškai nepanaudojamos miesto kultūriniams ir estetiniams poreikiams. Jei kas ir daroma ta linkme, tai labai nedrąsiai ir ribotai (ir... konservatyviai - red. past.) GAILA. Nes kiti miestai pasaulyje nesnaudžia. Ką ten pasaulyje - jau į Druskininkus su pavydu žvelgiame. Vis dar tikiuosi, kad sulauksiu mesijo Klaipėdoje, ištariančio: "Klaipėdiečiai, kartu kurkime savo miestą. MES GALIME." Tikrai manau, kad mes galime, bet visi aiškiai matome - niekam nereikia. Viskas jau labai formalizuota: valdžia sau, išrinktieji sau, likusieji - kas kur... Taip ir bėga neambicingo provincijos miestelio gyvenimas prie nuostabios jūros. Kūrybingieji, tik nedrumskit ramybės... Rašau ir galvoju: čia tokias mintis skatina nuostabiai sutvarkytos Yeosu supančios vandens erdvės. Čia puikiai dera verslas ir kultūra. Todėl - įdomesnis vietinių žmonių gyvenimas... Vytautas, Eugenija ir Johana.

Liepos 15 d.

Labas, Gražina. Kaip rašei apie Lietuvą, Pietų Korėjoje irgi sisioja tie broliai. Laikas čia bėga greitai. Pirmadienį jau vėl būsime Seule, kuriame esame pakviesti į Samsung galeriją. Tai nekantriai laukiame to pasimatymo. Gal dar liks laiko aplankyti kitas galerijas? Į Lietuvą išskrendame 18 d. Vilniuje turime reikalų. Klaipėdoje ketiname parsirasti liepos 23 d.

Šiandien apturėjome relaksacinę dieną vienuolyne. Jis įkurtas sename labai gražiame kanjone prie sraunaus kalnų upelio. Vienuolyno ansamblis ir vienuoliai jame tikrai sukuria ypatingą aurą. Norėjosi čia ilgiau pabūti. Ypatingai gražios Budos neišvaizdžios skulptūros: didžiulės, liūdnos, piktos ir užmirštos rymo ilgam uždarytos sandėliuose. Gaila, kad šiandieniniams vienuoliams, jau aiškiai suvoki, reikalingi paauksuoti Budos. Prie jų ir vyksta apeigos. Gal per aukso atšvaitus ir Dievas ryškiau jiems matosi? Bet man tų blizgalų buvo perdaug. Turbūt dėl to naujosioms Budos skulptūroms ir nenusilenkiau...

Beje, Pietų Korėjoje vaisiai ypatingai skanūs. Lietuvoje tie patys vaisiai visai kito skonio. Ir netgi kvapo... IKI. Vytautas.