Redakcija gavo pirmuosius V. Karčiausko rašytus elektroninius laiškus.
Liepos 9-10 d.
Seule mus pasitiko gerbėja iš Bostono (JAV) Johana Roos. Po poilsio viešbutyje - apžvalginė kelionė po Seulą, pasitikusį idealia švara, tvarka ir šiuolaikiniu architektūros spindesiu. Tiesa, tarp naujamadiškų pastatų - nuostabūs senojo Seulo intarpai. Jie, beje, dabar varganai atrodo. Bet su juose egzistuojančiu primityvoku verslu maloniai traukia akį. Ir ne tik turistų. Po kelių Seulo apžvalgos valandų buvau labai nustebęs ir galiu konstatuoti - kur tik beeisi vis "atsitrenksi" į skulptūras - skirtingų dydžių, pačių įvairiausių medžiagų. Įspūdis toks, kad jos statomos ten, kur tik atsiranda bent mažiausios erdvės miesto gatvelėse ar skveruose. Jos miestui suteikia savito ir nepamirštamo žavesio. Miesto erdvėse yra ir išskirtinų architektūros bei meno paveldo salų. Patys korėjiečiai teigia, kad jie labiau orientuojasi į ateitį ir menkaverčių pastatų, kad ir labai senų, nesaugo. Korėjiečiai gatvėse mažai šypsosi (kaip ir lietuviai), bet yra ypatingai paslaugūs: net neprašyti užsienietį būtinai palydės iki ieškomos vietos ar objekto ir būtinai suteiks informacijos. Tačiau, kiek beprašėme nusifotografuoti kartu su mumis - drovisi. Ypač merginos. Dangstosi veidus arba išvis pabėga.
Liepos 11 d.
Į Yeosu miestą, kuriame įsikūrę pasaulinės parodos "EXPO 2012" paviljonai, atvykome greituoju traukiniu. Mus sutiko Lietuvos paviljono darbuotojai. Kaip tik tuo metu baigėsi "Big O" ("Didžiojo O") pristatymas ir plūste plūdo didžiulės minios žmonių. Kad mus pasiimtų iš traukinio, lietuviams reikėjo daug sumanumo ir pastangų.
Beje, išvakarėse iš "Didžiojo O" (tai pagrindinis EXPO 2012 meninis akcentas) autoriaus Howardo Tsai gavau netikėtą žinutę su puikiais atsiliepimais apie Lietuvos paviljono ekspoziciją, ir, kas man ypač malonu kaip dailininkui, jis puikiai atsiliepė apie mano "Amber O". Kad menininkas pagirtų šalia dirbantį kolegą, o tuo labiau - "iš kažkur" - galima sakyti stebuklas. O Hovardo projektai nerealūs... Tad jo susižavėjimo ir pagyrimo žodžiai labai brangūs.
Liepos 12 d.
Lietuvos paviljonas savo originalumu tikrai skiriasi iš kitų. Mus jis pasitiko pilnas žmonių. Jame dirbantys lietuviai sutiko išskirtinai nuoširdžiai ir lietuviškai: neleidę kaip reikiant net apsižvalgyti, kavinėje sodino prie vaišių stalo. Gelbėjo fotoaparatas ir įsipareigojimas rašyti laiškus "Vakarų ekspreso" bitutei Gražinai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą