"Aš atvažiavau dirbti mokytoja į Nidos mokyklą, jau dalyvavusi Klaipėdos universiteto folkloro ansamblyje "Vorusnė". Visuomet žavėjausi tautos, ir ypač Rytprūsių, Mažosios Lietuvos krašto dainomis", - sakė Nidos folkloro ansamblio "Giedružė" vadovė Audronė Buržinskienė. Jos suburto ansamblio nariai sakė, jog jos vardas atspindi audringą vadovės charakterį - visur jos daug, siela - gili, ir ji tiki tuo, ką daro, "užveda" kitus.
"Pasišnekinau žmones, kurie anksčiau dainavo, nebijojau užeiti į kiekvieną trobą. Susibūrė prijaučiantys krašto tradicijoms, norintys pažinti jo istoriją, puoselėti papročius žmonės - mokytojai, žvejai, elektrikai, virėjai, moksleiviai. Kai kurie jų groja kanklėmis, arfa, cimbolais, basedla, būgnais", - sakė Audronė.
Nepasakytų, kad Rytprūsių dainos liūdnos, jos - pakylėtos, dvasingos. Senosios muzikos dermės yra melodingos, išraiškingos.
"Dainuojame kuršininko, teologo Liudviko Rėzos ir dainas bei padavimus rinkusio Kristiano Barčo užrašytas dainas, taip pat mėgstame Veliuonos krašto dainas, keliavusias per Nemuną. Labai mėgstame nendrinių skulptūrų deginimo šventę, Juodkrantėje vykstančią, kai minima Baltų vienybės diena ir Lygiadienis. Tada dainuojame plaukiodami valtimis. Į vienį susilieja gamta, žvejų gyvensenos ir charakterio savitumas, ir dainos. Tekstai ir melodijos atspindi vandens liūliavimą, tos dainos kitokios, nei kitų regionų. o žmonės dainuoja su didele meile ir šiluma", - sakė Audronė.
Iš "Giedružės" ansamblio narės Rovenos tėvo žvejo lūpų buvo daug girdėjusi apie kuršiškas tradicijas. Nyksta poledinė žūklė, Audronei teko laimė apie ją sužinoti. Jos magistro darbas buvo "Pamario krašto žvejų papročių atspindžiai dainose". Juo remiantis sukurta išliekamąją vertę turinti meninė programa. Užfiksuoti žvejų buities fragmentai - kaip žvejojo, laivą krikštydavo, nuleisdavo vandenin. Nidos muziejaus archyvai taip pat pasitarnavo susipažįstant su tradicijomis ir gyvensena.
"Svečiai iš užsienio, klausydamiesi mūsų dainų, sustingsta - jiems tai taip gražu, sako, jos susilieja su kraštovaizdžiu", - sakė Audronė, su savo kolektyvo nariais dalyvavusi Italijos, Vokietijos, Vengrijos, Rusijos tarptautiniuose folkloro festivaliuose.
"Folkloras nėra skirtas scenai, jis turi būti čia ir dabar, todėl vengiame didelių scenų. Kai vyksta repeticijos, valandų neskaičiuojame. Kiekvienas turime savo įsimylėtąją dainą. Man labiausiai patinka žvejų himnas "Ei kilo kilo" - tai daina apie laivą, apie meilę", - sakė A. Buržinskienė, kuriai gražiausia iš visų yra Žvejų šventė. Tą dieną puošiami laivai, deginamos senos sudilusios valtys, atliekamos archajiškos apeigos, vaišinamasi. Prie žvejų trobų dega smaluotos statinės.
Tarmių sutartinės
"Šie metai - Tarmių metai, todėl mūsų jau 15-asis tarptautinis festivalis "Tek saulužė ant maračių", kuriame dalyvaus dvylikos Lietuvos regionų folklorininkai ir svečiai iš Norvegijos, Estijos, Austrijos ir Baltarusijos, skirtas šiai temai. Linkime minčių švaros, rišlios kalbos, jausmų brandos ir darnos veiksmuose", - sakė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" renginių organizatorė Agnė Šimkūnaitė.
Šis festivalis sujungia įvairių tautų, šalies regionų tradicijas, papročius ir pasaulėžiūrą. Kupolių (Rasų) šventės tradicijos atgis Parnidžio kopos papėdėje plytinčiame Tylos slėnyje. Čia bus žoliaujama, pinami vainikai, dainuojamos Joninių dainos. Tautodailininkų mugėje smalsuoliai galės daug sužinoti apie senuosius amatus bei kulinarijos paveldą.
"Pirmosios dienos tema bus "Ką galvoji, tą šneki, o ką kalbi, toks ir esi". Parodysime fotografijų parodą ir filmą apie festivalį, veiks kūrybinės labaratorijos. Rinksime gražiausią saulėtekio fotografiją. Bus burtų, magijos, įsimintinų pasakojimų", - sakė Agnė.
Viena gražiausių festivalio akimirkų - eisena su fakelais nuo smėlio pustomos Parnidžio kopos iki Nidos prieplaukos. Jaunimui turėtų patikti madų paradas - savo kolekcijas pristatys šilko dizainerė Auksė poškuvienė ir avalynės dizainerė Rūta Rimšelienė. Skambės ir modernusis folkloras,Bardų skverelyje nostalgiškai nuteiks bardai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą