"Geriau būti karaliais..."

Šilutėje

Šilutės teatras šiemet gavo profesionalaus teatro vardą. Vos septyneto žmonių kolektyvas tikina, kad savo darbais jis nesijaučia esąs mažas teatriukas.

Teatro gyvenimas prasidėjo, kai 1945 metais buvo atidaryti Šilutės apskrities kultūros namai. Prasidėjęs nuo dramos būrelio teatras vėliau pelnė liaudies teatro, miesto teatro vardus. Šių metų birželio mėnesio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo įsakymu Šilutės teatras pripažintas profesionaliu teatru.

"Mūsų tikslas buvo pasiekti šio profesionalų vardo. Jautėme, kad galime tai padaryti", - sakė teatro direktorė Edita Grinčinaitienė. "Šiam tikslui buvo ruošasi ilgai, - pridūrė teatro režisierius Sergejus Paciukas. - Norėjome provincijoje sukurti profesionalų teatrą."

Teatrą norėjo uždaryti

Net pusę amžiaus gyvuojančiam Šilutės teatrui yra vadovavęs Jonas Dedurkevičius, Magdalena Chomičienė, Antanas Milinis, Sergejus Paciukas, čia dirbantis iki šiol. Liaudies teatrų konkursuose ir kitur per daugelį metų yra pelnytas ne vienas laureato vardas ir diplomas.

Nuo 1991 metų, kai liaudies teatras tapo Šilutės miesto teatru, jame pradėjo dirbti profesionalūs aktoriai. Buvo pradėti rengti tarptautiniai teatro meno festivaliai, kurių šūkis buvo "Provincija - ne sutemos", vėliau pavirtęs į "9 meno dienas", vykstančias iki šiol.

Šilutės teatras - nuolatinis Lietuvos ir tarptautinių festivalių dalyvis. Teatras bendradarbiauja su Kaliningrado srities Tilzit teatru. Bendrus projektus su šilutiškiais yra darę Kauno, Panevėžio dramos teatrai, Klaipėdos muzikinio bei dramos teatrų artistai, Pilies teatras, mimas Aleksas Mažonas. Rusų dramaturgo J. Griškoveco pažintis su Lietuva prasidėjo nuo Šilutės - jį pasikvietė režisierius S. Paciukas.

Pernai Šilutės teatras su šou programa dalyvavo Kaliningrado miesto šventėje. Gegužės mėnesį jie yra pakviesti į teatro festivalį Estijoje.

"Vienas estų režisierius pamatė mūsų spektaklį "Beždžionių karalius" per tarptautinį lėlių teatrų festivalį Alytuje, susižavėjo ir pakvietė į Estiją. Buvome pakviesti į festivalį Monake. Perėjome visas atrankas, buvome atrinkti, tačiau neišvažiavome - neturėjome pinigų brangiai kelionei..." - prisiminė direktorė.

Direktorė teatrui vadovauja tik antrus metus. "Man sunku vertinti jo istoriją. Tačiau, manau, kad teatro gyvenimas, darbas tolygiai kilo į viršų. Dramos būrelis virto liaudies teatru, vėliau biudžetine, viešąja įstaiga. Šie tarpsniai parodo, kad teatras žingsnis po žingsnio ėjo į priekį ir siekė tapti profesionaliu teatru", - sakė ji.

Tačiau buvęs teatro vadovas S. Paciukas atsimena ir prastas dienas, kai teatrą kėsintasi net uždaryti...

"Provincija gali būti net Vilniuje..."

Šiuo metu Šilutės teatro repertuare - 11 spektaklių. Ruošiamos dar keturios premjeros. Teatras įsileidžia kviestinius režisierius: vaikišką spektaklį "Stebuklingoji lazdelė" bei E. Jonesko "Karalius miršta" stato Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius Kęstutis Macijauskas. Jo kolegė Ilona Stančikienė kitąmet statys spektaklį vaikams ir jaunimui.

Įvairioms Šilutės, kitų miestų bei rajono miestelių šventėms teatras rengia šou programas. "Vieninteliai Lietuvoje turime tikrus, o ne savadarbius kojūkus. Mūsų kojūkininkus kviečia kiti teatrai: su Klaipėdos Pilies teatru dalyvavome festivalyje Latvijoje", - pasakojo direktorė.

"Savais darbais mes nesijaučiame mažas teatras. Esame reikalingi ir Kaunui, ir Klaipėdai. Šių miestų teatrai pas mus atvažiuoja ne kaip į provinciją, bet kaip pas lygiaverčius partnerius", - sakė direktorė.

"Provincija gali būti bet kur, netgi Vilniuje, - tikino aktorė Alma Rimkevičiūtė-Mockienė. - Žinoma, pas mus mažiau žiūrovų, bet mes nesijaučiame provincija. Turime stimulą dirbti - kurti vis naujus spektaklius, važiuoti į gastroles."

Pasak režisieriaus S. Paciuko, įvertinus ekonominę situaciją, ateityje bus sunku išsilaikyti tokiems mažiems teatrams, kaip Šilutės teatras. "Mano, kaip režisieriaus, svajonė - pastatyti V. Šekspyro spektaklį "Audra". O bendra teatro svajonė - sutvarkyti teatro salę", - sakė režisierius.

Patys dirba viską

Iš viso Šilutės teatre dirba penki kūrybiniai darbuotojai: aktoriai Vygantas Paldauskas, Alma Rimkevičiūtė-Mockienė, Aina Čekanavičienė, Vytautas Bartuška bei režisierius Sergejus Paciukas.

"Mano kolegė dažnai sako, kad geriau čia būti karaliais negu vaidinti kokiame Vilniaus teatre grybą šeštoje eilėje", - pastebėjo aktorius Vygantas Paldauskas. "Mūsų yra mažai, bet mes visi turime pagrindinius vaidmenis. Gaila, kad, baigę mokslus, šilutiškiai negrįžta į savo miestą, nors čia dirbti yra visos sąlygos", - sakė A. Rimkevičiūtė-Mockienė.

"Su tokiu mažu kolektyvu dirbti sunku. Didelis teatras turi daugybę etatų, kelias aktorių grupes: vieni repetuoja, kiti važiuoja į gastroles. O mes dirbame viską, ką reikia. Štai aš turiu ir vairuotoja, ir scenos darbininke pabūti. Neturime jokių grimuotojų, aprengėjų, scenos darbininkų... Aktorius turi būti aktorius, o ne prieš spektaklį nešioti dekoracijas. Esu numačiusi, jog reikia dar bent trijų darbuotojų: garso, šviesos operatorių, vadybininko", - pasakojo direktorė.

"Tikimės, kad po Naujųjų metų viskas keisis: atsiras scenos darbininkų, garso operatorius. Nes mes patys važiuojame į gastroles, patys krauname scenografiją, patys vaidiname. Tai nualina ir kenčia spektaklio kokybė", - sakė V. Paldauskas.

Teatras glaudžiasi viename pastate kartu su Šilutės kultūros ir pramogų centru. Teatras turi nedidelę savo salę, kostiumų bei scenografijos saugyklą, keletą kabinetų. Tiesa, buvusiai diskotekų salei reikia remonto. Reikėtų ir teatro rūbinės, ir kasos, ir naujos teatro iškabos, savo transporto.

"Gavę profesionalaus teatro vardą, tikimės didesnių dotacijų spektakliams, geresnių sąlygų, didesnių algų. Gal teatras taps geriau žinomas. Galėsime pasikviesti profesionalius teatrus bei patys išvykti į gastroles", - sakė aktorė A. Rimkevičiūtė-Mockienė.

Rima ČELIAUSKAITĖ