Haiku - tylos poezija

G. Bendoraitienė - anglų kalbos filologė, trumpiausiu japonų poezijos žanru haiku susidomėjo ir trieilius pradėjo kurti 2007 m. Rašo lietuvių ir anglų kalba. Pirmieji jos tekstai publikuoti svetainėje zaliazole.lt, vėliau Goda tapo jos moderatore. Nuo 2010 m. pati rengia haiku konkursus Lietuvoje ir dalyvauja tarptautiniuose šio žanro kūrinių konkursuose. 2011 m. internetiniame Lietuvos ir Japonijos haiku konkurse, skirtame šių šalių diplomatinių santykių 20-mečiui paminėti, jos trieilis apdovanotas specialiuoju prizu.

Neseniai G. Bendoraitienė savo žiniomis apie haiku istoriją, estetiką ir kūrybinius principus pasidalino su būreliu klaipėdiečių moterų, kurios domisi Japonijos kultūra, literatūra, kūryba.

"Haiku - kaip meditacija, ypatinga dvasinio nuskaidrėjimo būsena, pasaulio dalykų suvokimas. Poetas tarsi pradaro langelį į visatos harmoniją ir sulygina su ja savo patirtį, išmintį. Haiku - tai tylos, būties poezija", - įkvėptai kalbėjo G. Bendoraitienė.

Dangus pilnas sparnų - visi skuba ta pačia kryptimi

Goda BENDORAITIENĖ

Kaip "haikai" virto "haiku"

Žodis "haiku" japonų kalboje yra sudurtinis: "hai" reiškia "linksminimas", "ku" - eilėraštis, posmas. Taigi haiku kilmė yra toli gražu ne filosofinė. XII-XIV a. Japonijoje įsivyravus samurajų Kamakuros epochai, klasikinė "waka" literatūra iš imperatorių menių perėjo į žemesnius sluoksnius, tačiau neatspindėjo jų realijų. Tad XIV a. atsirado naujas japonų poezijos žanras - renga. Tai žaismingas penkiaeilis, sukurtas dialogo principu: 3 eilutės klausimas, 2 eilutės - atsakymas. Ši poezija buvo labai populiari kaip žaidimas ir pavadinta "haikai" - "humoristinė dvasia". Vėliau trieilis atskilo nuo rengos ir tapo savarankišku poezijos žanru "hokku". XVII a. gyvenęs poetas Macuo Bašio (Matsuo Basho), kuris gilinosi į kinų filosofiją, dao, dzeną ir daug keliavo, pirmasis haiku trieiliuose palietė gilesnes filosofines temas. Hokku buvo pervadintas į haiku ir išgyveno renesansą, tapdamas aukštuoju menu.

Mano virpančią sielą užplūdo vienatvė... Virtinės paukščių keleivių

Macuo BAŠIO

Haiku principai

Haiku Japonijoje užrašomas 1 eilute, tačiau verčiamas ir kitose pasaulio šalyse rašomas 3 eilutėmis. Klasikinis haiku turi griežtą skiemenų skaičių: pirmoje eilutėje 5, antroje - 7 ir trečioje - 5. Pirma eilutė yra eilėraščio fragmentas, o antra ir trečia - frazė (fragmentas ir frazė gali ir pasikeisti vietomis). Tarp fragmento ir frazės turi būti slinktis, o trečioje eilutėje būtinas netikėtumas. Visas haiku turi būti perskaitomas vienu atsikvėpimu. Jame turi jaustis neužbaigtumas, erdvė.

Haiku privalo būti sezoninis žodis, vadinamas "kigo". Beje, "kigo" yra ir tam tikras užkoduotas simbolis. Pavyzdžiui, ruduo trieilyje reiškia senatvę, vasara - brandą, filosofinę ramybę, pavasaris - jaunystę, veržlumą. Japonijoje leidžiami haiku simbolių žodynai, padedantys iškoduoti paslėptą haiku idėją.

"Geras haiku sukelia daug asociacijų, prisiminimų", - aiškino G. Bendoraitienė.

Svarbiausi principai, anot lektorės, yra tai, jog haiku rašomas tik esamuoju laiku, jis nerimuojamas, nenaudojamos metaforos, tiesioginiai palyginimai, jame nevaizduojamas žmogus, tik jo buvimo ženklai. Autorius, rašantis haiku, užima stebėtojo poziciją, gali naudoti tiesioginę kalbą, tačiau vengti emocijų.

"Lietuvių poezijai labai būdingas dramatizmas, tirštos emocijos. Haiku leidžiamas tik šviesus liūdesys, tačiau labiau rekomenduojama paslėpta šypsenėlė", - sakė G. Bendoraitienė.

Idealus haiku, pasak lektorės, - parašytas vien tik iš daiktavardžių. "Gali būti vienas veiksmažodis, tačiau nerekomenduojami būdvardžiai, įvardžiai. Haiku yra tarsi neužbaigtas tiltas, ant kurio stovint kitas krantas paskęsta rūke", - aiškino haiku kūrėja ir pacitavo haiku užrašytą šio žanro esmę.

Haiku principas - stabdyti akimirkas. Ne visas.

Sofija RUSINOVA

Kai lektorė G. Bendoraitienė išvardino klasikinio haiku rašymo principus - paskaitos klausiusioms dalyvėms išgaravo visas įkvėpimas. "Pernelyg daug taisyklių", - dūsavo jos ir guodėsi, kad šiuolaikinis haiku nėra toks griežtas ir dar egzistuoja eksperimentinis haiku "gendai", kuriam negalioja jokios taisyklės. "Visgi taisykles išmokti reikia pirmiausia, kad galėtumėte jas sulaužyti", - šypsojosi po paskaitos G. Bendoraitienė, linkėdama įkvėpimo visiems haiku kūrėjams.