Ievos Simonaitytės bibliotekos galeriją 13L puošia Vaclovo Strauko fotografijos

Vaclovas Straukas – Lietuvai nusipelnęs, apdovanotas, gerai žinomas Lietuvos fotomenininkas, vienas iš pirmųjų LTSR fotografijos meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) narių, priskiriamas žinomiausiems Lietuvos fotografijos mokyklos atstovams. V. Strauko kūryba užima žymią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje. Jo kūriniai nepraranda aktualumo ir šiandien, jis vienas dažniausiai eksponuojamų Lietuvos fotografijos klasikų Lietuvoje bei užsienyje.

V. Strauko darbai saugomi Lietuvos ir pasaulio meno muziejuose, žymiose galerijose ir privačiose kolekcijose (Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), FIAP kolekcija (Lozana, Šveicarija), Lietuvos fotomenininkų sąjunga (Vilnius), Fotografijos muziejus (Šiauliai), Fotografijos galerija „Canon“ (Amsterdamas, Olandija), Nacionalinė biblioteka, estampo departamentas (Paryžius, Prancūzija), Modernaus meno centras (Vilnius) ir kt.). Tai, kad šiuo metu vyksta svarstymas dėl V. Strauko kūrinių įtraukimo į nuolatinę Viktorijos ir Alberto muziejaus kolekciją (Victoria and Albert Museum) Londone, Anglijoje, liudija, jog šio menininko darbai ir šiandien aktualūs svarbiausioms pasaulio meno organizacijoms ir institucijoms.

V. Strauko fotografinė kūryba priskiriama lyrinio realizmo ir humanizmo krypčiai Lietuvos fotografijoje. Kad ir kokią temą pasirinktų autorius, savo kūriniuose jis visada siekė atskleisti žmogaus ir gamtos grožį, jų dermę. Tai darė labai jautriai, su didžiule atida ir meile. Beveik viso savo gyvenimo kūrybą V. Straukas skyrė Klaipėdos miestui ir pajūriui, garsindamas ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą visame pasaulyje ir neabejotinai daug prisidėdamas prie Lietuvos fotografijos populiarinimo.

Gimęs 1923 m. ir augęs vaizdingame Požerės kaimelyje, Šilalės raj., vėliau V. Straukas visą savo gyvenimą praleido Klaipėdos mieste, kuriam ir paskyrė savo kūrybą. Pirmoje savo nuotraukų serijoje „Pamario motyvai“ (1972 m.) fotografas gilinosi į Klaipėdos bei pamario žvejų kasdienybę, čia ieškojo tautos praeities pėdsakų. Per žmogaus paveikslą, jo aplinką, buitį, net peizažą priartėdamas prie etnografinės fotografijos tradicijų. Netrukus po to, populiarėjant estetinei fotografijai ir augant susidomėjimui Neringos kopomis, buvo sukurtas ciklas „Kopos“ (1975 m.), kuriame V. Straukas vienas iš pirmųjų Lietuvoje gilinosi į gamtos stichijas. Kintantis peizažas jo fotografijose konstruoja įvairias vietovaizdžio pažinimo galimybes. Net ir išlaikydamas tą pačią kadro struktūrą, autorius kaskart sugeba išgauti naują vaizdinį.

Tokias priemones jis pasitelkia ne novatoriškiems plastiniams sprendimams surasti, o siekdamas išreikšti permainingą gamtos charakterį, atskleisti būdingiausius kraštovaizdžio bruožus. Susidūrimas su uostamiesčio jaunimu, pedagoginė veikla inspiravo fotomenininką pačiam žymiausiam ciklui – „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.). Dekoratyvus išoriškai – puoštas jaunyste, gėlėmis, baltais nėriniais, šis ciklas bene labiausiai žadina emocijas. Tai – ne tik nostalgija vaikystei ar paauglystei. Tai – ir autoriaus kūrybos nepaliekantis tikėjimas žmogumi ir gyvenimu. Visai V. Strauko kūrybai būdingas neblėstantis optimizmas, meilė savo krašto žmonėms ir tikėjimas jais.

V. Straukas yra surengęs apie 30 personalinių parodų, dalyvavęs daugiau nei 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. Klaipėdietis fotografas yra pelnęs daugybę svarių įvertinimų ir apdovanojimų: Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2008 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino Riterio kryžiaus kavalierius (1999 m.), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys (1993 m.), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) Garbės narys (1976 m.), nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) Garbės vardas (1994 m.), 3 Grand Prix, 7 aukso, 6 sidabro medaliai ir per 80 kitų apdovanojimų. 2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba suteikė V. Straukai Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardą.