Tai pirma filmo prodiuserio ir koncepcijos autoriaus Donato Vaišnoro sumanytos dilogijos dalis. Naujais dviem filmais – “dirty7vsCANNES”(rež. Kristina Bertašiūtė) ir “rožinė suknelė”(rež. Donatas Vaišnoras) projekto autoriai nutarė gilintis į iliuzijos prigimtį.
“ Viskas, ką garsiai įvardini, - teigė projekto sumanytojas D. Vaišnoras, - tampa melu . Daugelis yra pastebėję šį keistą fenomeną, kad išsakomi dalykai – jausmai, lūkesčiai, mintys – išnyksta. Žodžiai ir jausmai po ‘ištarties’ tampa kažkokie netikri ir svetimi. Todėl apie pačius brangiausius dalykus mes beveik niekad nekalbam, net su savimi…”
Kristina Bertašiūtė į šios iliuzijos mechanizmus nusprendė gilintis pasakodama apie kino kūrimo procesą Kas natūralu ir logiška – juk kinas didžioji iliuzija. Kur, jei ne čia, galima rasti atsakymą į šią mįslę?
“Viskas prasidėjo labai netikėtai… - prisipažino Kristina Bertašiūtė. – Donatas mane pakvietė vaidinti “rožinėje suknelėje” merginos, kuri suka filmą apie filmą(making-of). Prieš išvažiuojant į ekspediciją režisierius paklausė, ar aš nenorėčiau iš tikro sukurti savo filmo, nes vienaip ar kitaip gaunu visas reikalingas tam priemones. Tai tarsi aktorinė užduotis, kad geriau įsijausčiau į personažą…”
Ir aktorinę užduoti Kristina įvykdė su kaupu! Per devynias kino ekspedicijos dienas ir naktis(filmavimas vyko Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) sukūrė pilnametražį filmą. Filmas, kurio žanrą sunku būtų apibrėžti – vaidyba, dokumentika, reportažas, performansas, hepeningas.
Debiutantei buvo iškelta tik viena sąlyga – filmas turi pasibaigti kultinio vokiečių režisieriaus Rainer Werner Fasbinder posakiu "The More Real Things Get, The More Like Myths They Become." Tai abu filmus – “dirty7vsCANNES” ir “rožinę suknelę” – sujungiantis teiginys.
“Aš sąmoningai siekiau, kad mano filmo pasakojimo formą būtų kuo atviresnė, tiksliau, nors gal tai gramatiškai ir ne teisinga – nuogesnė. Norėjosi atidengti užsklandą skiriančią žiūrovą nuo kino užkulisių. Kaip kuriamas filmas? Kuo gyvena aktoriai? Kaip vystosi socialiniai santykiai mažoje erdvėje? Jokių kaukių, jokių užslėptų minčių – viskas atvira kaip ant delno – o paslaptis vis tiek išlieka...”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą