Jauni menininkai kviečiami kurti Šiaurės šalyse. Japoniškų lėlių paroda. Privatizuojama Lietuvos kino studija tęsia darbus.

Tarptautinė organizacija Šiaurės Ministrų Taryba tęsia programą "Sleipnir", pagal kurią remiamos jaunų (iki 36 metų amžiaus) profesionalių menininkų, meno kuratorių, menotyrininkų, taip pat meno ir kultūros sričių kritikų ir žurnalistų kelionės į Šiaurės šalis.
Programos "Sleipnir" tikslas - remti Lietuvos ir Šiaurės šalių menininkų bendradarbiavimą ir suteikti jiems galimybę keistis kūrybinėmis idėjomis. Pasak koordinatorės Brigitos Urmanaitės, šia programa taip pat siekiama skatinti jaunųjų menininkų domėjimąsi Šiaurės šalimis ir jų kultūriniu gyvenimu. Šiame kontekste Šiaurės šalimis vadinamos Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, ir trys autonominiai regionai - Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija.
Pagal programą "Sleipnir" remiamos kelionės į Šiaurės šalyse vykstančias konferencijas, seminarus, parodas, festivalius, kūrybinius susibūrimus ir kitus renginius, tiesiogiai susijusius su menininko kūrybine veikla. Programoje gali dalyvauti visoms meno sritims atstovaujantys menininkai - teatrui, šokiui, muzikai, literatūrai, kinui, architektūrai, vaizduojamajam menui, dizainui. Pabrėžiama, kad tai individuali rėmimo programa, todėl programoje negali dalyvauti organizacijos ir institucijos.
"Sleipnir" yra vienintelė Lietuvai siūloma Šiaurės Ministrų Tarybos programa, skirta jauniems menininkams. Ši rėmimo programa pavadinta senovės skandinavų dievui Odinui priklausiusio žirgo aštuoniomis kojomis Sleipniro vardu. Ją administruoja Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras Lietuvoje. Artimiausias terminas paraiškoms pateikti - 2003 metų spalio 1 diena. Programos koordinatorė Brigita Urmanaitė, Šiaurės ministrų Tarybos informacijos biuras, Didžioji g. 5, Vilnius. Daugiau informacijos tel. (5) 2122211, el.p. [email protected], www.nmr.lt

Japoniškų lėlių paroda

Japonijos fondo kilnojamąją parodą "Japonijos lėlės" vakar pristatytą Lietuvos dailės muziejus Radvilų rūmuose Vilniuje, po dviejų savaičių nuo rugsėjo 18-osios galės pamatyti ir Klaipėdos paveikslų galerijos lankytojai.
Japonija, kaip teigiama parodos "Japonijos lėlės" kataloge, kartais vadinama lėlių šalimi, garsėja didele jų įvairove, kurią praturtino pagrindiniai tradicinio No ir Kabuki teatro personažai, folkloro ir literatūros temos. Iš daugybės japoniškų lėlių Japonijos fondas kilnojamajai parodai atrinko būdingiausius skirtingų žanrų pavyzdžius, kurie leidžia ir kitų kultūrų žmonėms pajusti japoniškų lėlių grožį ir dvasią.
Ši paroda užbaigia Japonijos ambasados informacijos ir kultūros centro bei Lietuvos dailės muziejaus organizuotą Japonijos fondo parodų Lietuvoje triptiką: 2001 metais Vilniuje ir pajūryje buvo parodyti "Šiuolaikiniai dailieji Japonijos amatai", 2002-aisiais eksponuota "Šiuolaikinė japonų architektūra", o šiemet rodomos "Japonų lėlės".

Privatizuojama Lietuvos kino studija tęsia darbus

Privatizuojama Lietuvos kino studija (LKS) dirba toliau - tęsiami filmavimai, ruošiamasi suplanuotiems projektams, sudaromi nauji kontraktai. Pasak LKS direktoriaus Roberto Urbono, kol kas kino studijos privatizavimas vidinio didžiausios Lietuvos kino gamybos bazės gyvenimo nepakeitė - nė vienas iš numatytų projektų nėra atšauktas, įsipareigojimai prieš užsienio partnerius bus vykdomi.
Šiais metais LKS numatyti bendri projektai su britų, vokiečių, rusų kinematografininkais, taip pat bus užbaigiamas tragiškai pagarsėjęs prancūzų serialas "Koletė", kuriame vaidino žuvusi aktorė Mari Trentinjan (Marie Trintignant). Praėjusiais metais LKS buvo sukurti 7 filmai, šiemet, pasak R. Urbono, planuojama nufilmuoti dar daugiau.
Lietuvos kino studija bus privatizuojama viešo konkurso būdu, už 100 proc. valstybės akcijų prašant ne mažiau kaip 7 mln. litų. Dokumentų rinkinys bus parduodamas nuo rugsėjo 22 iki spalio 29 dienos, o paraiškos priimamos nuo spalio 27 iki 29 dienos. Investuotojas, įsigijęs LKS, negalės keisti bendrovės pagrindinės veiklos pobūdžio, o jos metinė apyvarta iš pagrindinės veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. Be to, pirkėjas trejus metus privalės išsaugoti 70 proc. darbo vietų ir įgyvendinti numatytas investicijas. Privatizavimo komisija praėjusią savaitę pritarė LKS privatizavimo programai, kuri numato, jog 5 tūkst. litų kainuojantį dokumentų rinkinį galės įsigyti tik tie potencialūs pirkėjai, kurie turės ilgalaikį skolinimosi reitingą, atitinkantį "Baa3" pagal reitingų agentūros "Moody's" vertinimą bei atitiks kitus kvalifikacinius kriterijus ir sąlygas, pranešė Valstybės turto fondas (VTF). Tikimasi, kad nuostolingai dirbančios kino studijos privatizavimas turėtų sudaryti sąlygas ją modernizuoti ir išsaugoti Lietuvoje kino gamybos verslą. Valdžios pareigūnai teigia, jog norint konkuruoti rinkoje, į ją reikia investuoti mažiausiai 18-20 mln. litų.
Kultūros ministerijos valdoma Lietuvos kino studija pernai pasiekė 11,5 mln. litų apyvartą (201 - 8 mln. litų) bei patyrė apie 400 tūkst. litų nuostolių (500 tūkst.). Kino studijoje dirba apie 180 žmonių.