Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre - žinomos tapytojos Violetos Juodzevičienės tapybos objektų parodoje "Jie ir jos" mėginta sulaužyti stereotipus ir pateikti naujas tapybos vertes.
Einame į galeriją ar meno kūrinių aukcionus, tikėdamiesi pamatyti žinomo autoriaus darbus. Pažįstame Violetą kaip talentingą ekspresionistę, o šiuosyk ji mums pateikė netikėtumą - galerijoje iškabino nuniokotus drabužius, surinktus iš pigių rūbų krautuvėlių. Meno kūriniai apdegę, sustirę, praradę "prekinę išvaizdą".
Vienas menotyrininkas pastebėjo, jog galbūt tų "išverstakūrių" vyriškų bei moteriškų aprėdų paradas galėtų priminti drabužį, kokį menininkė dėvi kasdien, ir ta murzinumo, nusidėvėjimo metafora yra tarsi išvirkščia saloninio drabužio pusė - neįpareigojanti, turinti tam tikrą vertę, savitą gyvenimo istoriją. Tarsi sielos išnara.
"Mes linkę tapybą laikyti labiausiai žmones pasiekiančiu ir suprantamu, išraiškingu, spalvingu menu, ir Violeta meta iššūkį, paneigdama tradicinį tapybos suvokimą. Autorė maišo suodžius su įvairiais pigmentais, degina, imituoja dažus, nesinaudodama tapybos priemonėmis.
Manau, kad dailininkės ironija nukreipta ne prieš mus, vartotojus, bet ji skatina mus mąstyti per tas naujas tapybos vertes, svarbiausia, kad kūrybos proveržį lemia menininko fantazija, užsidegimas. Ir džiugu, kad brandaus amžiaus menininkai noriai eksperimentuoja", - sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Dėl rimtos priežasties menininkė savo parodos atidaryme nepasirodė, tad netekome galimybės padiskutuoti su ja pačia.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą