Jūros ir komiksų sintezė

Pieštukų, flomasterių ir kitų piešimo priemonių ant stalo gausa, komiksų knygos, laikraščiai, kava, užkandžiai – visa tai sukūrė itin jaukią ir inspiruojančią aplinką. Projekto iniciatorės, komiksų kūrėjos Miglė Anušauskaitė, Asta Did, Viktorija Dambrauskaitė bei Lina Itagaki visus kvietė nebijoti kurti ir ant lapo reikšti bet kokias, net ir keisčiausias idėjas. Juk galima nupiešti kvadratą ir jame parašyti „The end“ (angl. „pabaiga“) – ir tai jau yra komiksas.

Inspiracija

Anot organizatorių, kūrybinių dirbtuvių tikslas – išmokti patiems ir kitus menininkus išmokinti naudotis moksliniais pasiekimais. Juk šiandien vien talento neužtenka... Šiam siekiui įgyvendinti komiksų kūrėjos M. Anušauskaitės iniciatyva į „Komiksų džemą“ buvo pakviestas Klaipėdos universiteto lektorius, istorikas - archeologas dr. Klaidas Perminas.

„Workshopuose“ įprasta turėti kažkokių pavyzdžių, kurie galėtų „užvesti“ ant kelio. Todėl mes atsinešėme nemažai komiksų, kuriuos galima pavartyti, paskaityti istorijų. Ir tuo metu, kai K. Perminas pasakos apie Klaipėdos jūrininkystę, visi galės semtis idėjų ir pradėti kurti“, - į kūrybinį procesą įvedė viena iš projekto organizatorių M. Anušauskaitė.

Popietę į „Meno kiemą“ susirinkę komiksų mėgėjai ilgai nelaukė ir, profesoriui pasakojant apie laivybą, jūrinės kultūros paveldą, pasitelkiant fantaziją jie čia ir dabar gimstančias idėjas komiksais pradėjo reikšti popieriuje. Visi šie darbai galiausiai bus atspausdinti ir paversti spaudos leidiniu „zinu“. L. Itagi ragino jaustis lyg istorijos paskaitoje, „kuomet dėstytojas įdomiai kažką pasakoja, o tu paišai...“.

Jūrininkų gyvenimo ypatumai

Istorikas K. Perminas čia pasakojo apie jūrininkystės pradžią, laivus, pajūrio miestus, kaimus, žvejybą, jūrininkus, ligas, kuriomis sirgo jie XVIII-XIX amžiuje, jų higienos ir mitybos ypatumus. Dėl to, kad jų darbe niekada nebūdavo tikslaus laiko – juk niekad nežinai, iš kurios pusės papūs vėjas - į tolimas keliones jie dėdavosi negreitai gendančius produktus. Tokius kaip džiovintą duoną, žuvį, riešutus, rūkytą mėsą. Taip pat pieną, kadangi jis geriamas tiek šviežias, tiek surūgęs. Jūrininkai vandens imdavo labai nedaug, kadangi vos už kelių dienų jis būdavo nebetinkamas vartoti.

„Jei žmogus yra buvęs kalėjime, jis niekada nebus jūrininku“, - dalinosi anksčiau paplitusiu mąstymu K. Perminas. Juk kalėjime ir maitina geriau, ir kompanija geresnė, o kameroje daugiau vietos nei laivo kajutėje. Istorikas taip pat pasakojo, kad XIX a. Klaipėdoje buvo net penkis kartus daugiau smuklių nei šiandien - nuo Danės upės iki pat Žalgirio stadiono.

Dėl šios priežasties egzistavo pareigybė „Vasedimer“ – vandens tarnautojai, kurie priklausė jūrų policijai. Šie žmonės gaudydavo per ilgai baruose bei malonumais su laisvo elgesio merginomis užsiimančius jūrininkus. Čia jie galėdavo naudoti prievartą. Juk susitarti su neblaiviais jūrininkais buvo ypač sudėtinga.

Projekto tęstinumas

Projekto organizatorės pasakojo, kad pasirinko Klaipėdą dėl to, kad uostamiestyje ši veikla yra nauja. Juk tiek Vilniuje, tiek Kaune panašios kūrybinės dirbtuvės jau vyksta. Susipažinusios „workshope“ Rygoje, merginos kalbėjo, kad minčių apie kūrybinius projektus dar tikrai yra, tačiau vieno didelio plano nėra.

Leidinį su šio projekto rezultatais bus galima pavartyti „Meno kieme“ esančioje skaitykloje.