„Sidabrinė gervė“ išdalinta: kokį Lietuvos kino paveikslą šiemet matome?

Apie tai, kaip keičiasi Lietuvos kino industrija, ką šiandien reiškia nacionaliniai kino apdovanojimai ir kokios krypties link juda lietuviškas kinas kalbamės su „Sidabrinės gervės“ organizatoriais – Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi ir AVAKA vadovu Dariumi Vaitiekūnu.

– Kaip matote balansą tarp autorinio kino ir komercinių projektų – ar jie šiandien konkuruoja, ar papildo vienas kitą?

D. Vaitiekūnas: – Man atrodo, kad jie turėtų ne konkuruoti, o papildyti vienas kitą. Sveikai industrijai reikia ir autorinio kino, ir žiūroviškų projektų. Autorinis kinas dažnai atneša naują kalbą, riziką, gylį ir temas, kurios gal ne visada iškart tampa masiškai populiarios, bet augina kino kultūrą. 

Tuo tarpu komercinei ar platesnei auditorijai skirti filmai atlieka kitą labai svarbų darbą – jie formuoja įprotį žiūrėti lietuvišką kiną. Jie atveda žmones į sales, kuria pasitikėjimą, duoda darbo industrijai, leidžia augti profesionalams. Dėl to ir „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose turime Žiūroviškiausio filmo nominaciją, kurią gauna daugiausiai per praėjusius metus žiūrovų į kino sales surinkęs filmas. 

Taip, dažnu atveju šioje nominacijoje rezultatai būna aiškūs jau iš anksčiau, nes duomenys apie kino teatrų lankomumą yra skelbiami viešai, tačiau manau, kad ši nominacija yra labai svarbi „Sidabrinių gervių“ renginyje. Todėl man atrodo, kad nereikia šių dviejų krypčių priešinti. Reikia gero autorinio kino ir gero žiūroviško kino. Klausimas turėtų būti ne „autorinis ar komercinis“, o ar filmas padarytas kokybiškai, sąžiningai ir su pagarba žiūrovui.

– Kaip tokie apdovanojimai gali realiai prisidėti prie industrijos augimo, o ne likti tik simboliniu įvertinimu?

D. Vaitiekūnas: – Apdovanojimai gali prisidėti realiai, jeigu jie nesibaigia tą vakarą, kai įteikiamos statulėlės. Pati nuostabioji Gervės statulėlė, kurios autorius yra skulptorius Audrius Liaudanskas, yra tik simbolis, bet aplink jį galima sukurti daug daugiau vertės. Pavyzdžiui, nominacijos gali padėti filmams sugrįžti į žiūrovų akiratį – per papildomas peržiūras, pokalbius, regionus, televiziją ar platformas. Tai labai svarbu, nes lietuviški filmai dažnai turi gana trumpą matomumo laiką. 

Kitas dalykas – profesijų prestižas. Kai apdovanojame ne tik režisierių ar aktorių, bet ir garso, montažo, dailės, kostiumų, grimo, muzikos kūrėjus, mes ugdome supratimą, kad kinas yra sudėtinga profesinė sistema. O ir apdovanojimas prideda kreditų laimėtojams – ne vienas kino kūrėjas yra pasidžiaugęs, kad laimėjus Nacionalinį kino apdovanojimą keičiasi ir skaičiai honoraro eilutėje.

– Kas svarbiausia organizuojant tokio masto renginį?

L. Ubavičius: Svarbiausia – išlaikyti pasitikėjimą apdovanojimais. Tam neužtenka tik gero renginio – visas procesas turi būtų skaidrus, nuoseklus ir profesionalus. Nacionaliniai kino apdovanojimai yra ir kino bendruomenės darbo įvertinimas, todėl būtina, kad sprendimai būtų priimami remiantis ekspertų nuomone ir aiškiais kriterijais. 

Dėl to filmus ir kūrėjus vertina įvairių sričių kino profesionalai – režisieriai, prodiuseriai, scenaristai, operatoriai ir kitų profesijų atstovai. Toks modelis leidžia į kūrinius pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir pastebėti ne tik galutinį rezultatą, bet ir visos kūrybinės komandos darbą. Tai padeda užtikrinti platesnį požiūrį, objektyvumą ir deramą dėmesį visoms kino profesijoms, kurios prisideda prie filmo atsiradimo.

– Kaip atrodytų „sveika“ Lietuvos kino industrija po 5–10 metų – kas turėtų pasikeisti, kad ten atsidurtume?

D. Vaitiekūnas: – Sveika industrija, mano supratimu, yra tokia, kurioje kūrėjai gali planuoti, o ne nuolat gyventi nuo projekto iki projekto visiškoje nežinioje. Kur yra daugiau stabilumo, aiškesnės taisyklės, daugiau pagarbos profesijoms ir daugiau pasitikėjimo lietuvišku turiniu. Po 5–10 metų norėtųsi matyti industriją, kurioje stiprus ne tik galutinis filmas, bet visa grandinė: idėjos vystymas, scenarijus, gamyba, postprodukcija, platinimas, rinkodara, tarptautinis darbas, autorių teisių administravimas. 

Mes dažnai kalbame apie kūrybą, bet pamirštame, kad kūryba negali tvariai veikti be sistemos. Ir čia ne tik apdovanojimų klausimas, o labiau visos ekosistemos vystymosi klausimas. Labai svarbu, kad visos industrijos grandys judėtų tuo pačiu greičiu ir ta pačia kryptimi. Taip pat dar norėtųsi stipresnio ryšio ir su žiūrovu. 

Kad lietuviškas kinas nebūtų vien keli dideli įvykiai per metus, o nuolatinė kultūrinio gyvenimo dalis. Ir ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje. Man atrodo, kad mūsų potencialas yra didelis. Bet sveika industrija neatsiranda vien iš talento. Jai reikia tvaraus finansavimo, profesionalios infrastruktūros, gerų darbo sąlygų ir aiškaus supratimo, kad kinas yra ne tik kultūra, bet ir ekonomika, darbo vietos, šalies matomumas.

– Kaip šiandien apibrėžtumėte „Sidabrinės gervės“ reikšmę nacionaliniam kinui?

L. Ubavičius: – Apdovanojimai yra proga visai kino bendruomenei ir žiūrovams atsigręžti į praėjusių metų lietuvišką kiną – prisiminti ryškiausius darbus, įvertinti kūrėjų pasiekimus ir pamatyti, kokiomis temomis bei idėjomis gyveno mūsų kino laukas. Tai savotiškas metų kino pjūvis, leidžiantis pamatyti, kokia įvairi ir gyvybinga yra Lietuvos kino industrija. Tuo pačiu apdovanojimai padeda filmams pasiekti platesnę auditoriją. Neretai žiūrovai būtent per nominacijas ar laureatų sąrašą atranda kūrinius, kurių dar nebuvo matę, susidomi naujais režisieriais ar kitais kino kūrėjais. 

Todėl „Sidabrinė gervė“ tampa ne tik profesiniu įvertinimu, bet ir tiltu tarp kino bendruomenės bei žiūrovų. Man atrodo, kad didelė šių apdovanojimų vertė slypi ir tame, jog dėmesys skiriamas ne vien režisieriams ar aktoriams. Čia įvertinami operatoriai, montažo režisieriai, kompozitoriai, garso režisieriai, kostiumų ir dailės kūrėjai bei daugybė kitų specialistų, kurių darbas ne toks matomas plačiajai auditorijai. Tai primena, kad filmas gimsta iš daugelio žmonių talento, patirties ir bendro darbo, o kiekvienos profesijos indėlis yra neatsiejama galutinio rezultato dalis. 

– Kaip formuojasi nominacijos ir sprendimai – kiek tai yra profesinis vertinimas, o kiek platesnis industrijos pulsas?

D. Vaitiekūnas: – Pirmiausia tai yra profesinis vertinimas. Kitaip apdovanojimai prarastų prasmę. Vertinama ne tik tai, ar filmas patiko, bet kaip jis padarytas: režisūra, scenarijus, aktoriniai darbai, vaizdas, garsas, montažas, bendras meninis sprendimas. 

Tai yra kolegų žvilgsnis į kolegų darbą. Nominacijas iš pateiktų apdovanojimams filmų šiemet sudarė 9 narių Atrankos komisija, kuri susideda iš laisvai išsikėlusių asmenines kandidatūras asmenų, kino industrijoje veikiančių profesionalų, deleguotų įvairių kino organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos, Lietuvos animacijos asociacijos, Lietuvos kino operatorių asociacijos, Autorinio kino aljanso ir kitų. 

Komisija darbą pradeda metų pradžioje – sausio–vasario mėnesiais – ir turi pareigą įvertinti visus, kriterijus atitinkančius, filmus, kurie yra pateikti tų metų apdovanojimams. Balandžio pabaigoje jau būna suformuotos visos nominacijos ir paskelbiami kiekvienos nominacijos pretendentai. 

Tuomet darbą pradeda Balsuotojų komisija, kurioje balsuoti gali visi praėjusių „Sidabrinių gervių“ laureatai, kino organizacijų deleguoti asmenys ir kino lauke aktyviai veikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka keliamus kriterijus. Balsuotojų komisiją sudaro daugiau nei 400 kino industrijos profesionalų, kurie ir išrenka laimėtoją kiekvienoje nominacijoje. 

Bet, žinoma, apdovanojimai niekada nevyksta visiškame vakuume. Jie vis tiek atspindi ir bendras metų tendencijas, industrijos kryptis, tam tikras temas, kurios tuo metu tampa svarbios. Kartais iš nominacijų galima pajusti, kad ateina nauja karta, kad stiprėja ir keičiasi filmų žanrų įvairovė, tematika, kad atsiranda daugiau žanrinio kino ar tarptautinių bendradarbiavimų.

– Ko šiandien labiausiai reikia, kad „Sidabrinė gervė“ taptų dar stipresniu nacionaliniu kino įvykiu?

L. Ubavičius: – Manau, kad didžiausias potencialas slypi tolesniame lietuviško kino auditorijos augime. Pastaraisiais metais matome džiuginančią tendenciją – lietuviški filmai sulaukia vis daugiau žiūrovų dėmesio, o kartu auga ir susidomėjimas pačiais kūrėjais, jų darbais bei Lietuvos kino procesais. Tai rodo, kad nacionalinis kinas tampa vis reikšmingesne mūsų kultūrinio gyvenimo dalimi. Kuo dažniau žmonės renkasi žiūrėti lietuviškus filmus, tuo artimesni jiems tampa ir kino kūrėjų pasiekimai. Tuomet „Sidabrinė gervė“ tampa ne vien profesionalų bendruomenės įvertinimu, bet ir įvykiu, kurio rezultatų laukia platesnė visuomenė. 

Taip pat norėtųsi, kad apie lietuvišką kiną būtų daugiau kalbama ne tik premjerų metu, bet ir visus metus – mokyklose, žiniasklaidoje, kultūros renginiuose, socialiniuose tinkluose. Kuo daugiau erdvės skiriama pokalbiams apie filmus ir jų kūrėjus, tuo stipresnis ryšys formuojasi tarp auditorijos ir nacionalinio kino. O stiprus, smalsus ir įsitraukęs žiūrovas yra pagrindas tam, kad ir „Sidabrinė gervė“ augtų ir išlaikytų savo aktualumą.

- Dėkoju už pokalbį!

APDOVANOJIMAS UŽ KINO KULTŪROS SKLAIDĄ: 

RENATA MIŠKINIENĖ 
 

METŲ GERIAUSIAS STUDENTO DARBAS: 

AMORFOFALAS (rež. Džiuginta Radavičiūtė, prod. Džiuginta Radavičiūtė,​​​​​​​​​​​​ Samanta Molevičiūtė, LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO))

ARTIMAS KONTAKTAS (rež. Augustė Gerikaitė, prod. Lineta Lasiauskaitė, Plopsas, ​​​​​​​​​​​​LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO))

PASKUTINIS SNIEGAS (rež. Sotera Kupinaitė, prod. Gustė Girdvainytė, Džiuginta Radavičiūtė, ​​​​LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO))

SIGNALO KELIAS (rež. Eglė Razumaitė, prod. Lineta Lasiauskaitė, ​​​​​​​​​​​​Plopsas, LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO))

SŪKURYS (rež. Linas Žiūra, prod. Linas Žiūra, ​​​​​​​​​​​​LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO))

METŲ GERIAUSIAS ANIMACINIS FILMAS: 

BFF. TURBO NUOTYKIŲ MARATONAS (rež. Urtė Oettinger, Ignas Meilūnas, prod. Agnė Adomėnė)

PASAULIŲ SUTVĖRIMAS (rež. Kristina Buožytė, Vitalijus Žukas, prod. Kristina Buožytė, Vitalijus Žukas, Natrix Natrix)

PINGVINAS IR BALANDIS (rež. Gertrūda Nemčauskaitė, prod. Justė Beniušytė, Ignas Meilūnas)

TEN (rež. Šarūnas Vyštartas, prod. Akvilė Bliujūtė-Janušė, Meinardas Valkevičius, Meinart)

METŲ GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS KINO FILMAS: 

BETONO VAIKAI (rež. Saulius Baradinskas, prod. Viktorija Seniut-Strolienė)

LOVING (rež. Vesta Tučkutė, prod. Milda Buškevičiūtė)

PANAŠI (rež. Adas Burkšaitis, prod. Greta Akcijonaitė, Kotryna Ramanauskaitė, Ramojus Petrauskas, Aurimas Pukevičius, Magic Film)

PO FENTANILIO (rež. Rinaldas Tomaševičius, prod. Lineta Lasiauskaitė, Plopsas)

PRA/RASTI PASAULIAI (rež. Aušra Lukošiūnienė, prod. Aušra Lukošiūnienė)

METŲ GERIAUSIAS GRIMO DAILININKO DARBAS: 

DALIA BALTUŠKIENĖ (Apsilankymas namuose)

GIEDRĖ JAROCKAITĖ, RŪTA PADVELSKYTĖ (Renovacija)

JURGITA GLOBYTĖ (Badautojų namelis)

MILDA PETRUŽYTĖ-GUCEVIČIENĖ (Danka)

TOMASZ SIELECKI, MIRA WOJTCZAK (Kinų jūra)

METŲ GERIAUSIAS KOSTIUMŲ DAILININKO DARBAS: 

JAWARA ALLEYNE, JUOZAS VALENTA (Kinų jūra)

JUOZAS VALENTA, MORTA JONYNAITĖ, DOVILĖ BALČIŪNAITĖ (Siena)

MONIKA VĖBRAITĖ (Badautojų namelis)

MORTA JONYNAITĖ (Svečias)

RASA TAUJANSKIENĖ (Danka)

METŲ GERIAUSIAS KINO DAILININKO DARBAS: 

DONATAS PIRŠTELIS (Danka)

IEVA ROJŪTĖ, LISANNE FRANSEN (Svečias)

JURIJ GRIGOROVIČ, ALDIS MEINERTS (Du prokurorai)

NERIJUS NARMONTAS (Kinų jūra)

SIGITA ŠIMKŪNAITĖ (Badautojų namelis)

METŲ GERIAUSIAS MAŽUMOS BENDROS GAMYBOS KINO FILMAS: 

DU PROKURORAI (rež. Sergei Loznitsa, liet. prod. Uljana Kim, prod. Kevin Chneiweiss, Regina Bouchehri, Gunnar Dedio, Birgit Rasch, Sergei Loznitsa, Maria Choustova, Alise Ģelze, Vlad Rădulescu, Viola Fügen, Michael Weber, Cécile Tollu-Polonowski)

IKI PERGALĖS! (rež. Valentyn Vasyanovych, liet. prod. Marija Razgutė, M-Films, prod. Volodymyr Yatsenko, Valentyn Vasyanovych, Anna Yatsenko, Iya Myslytska)

SMĖLIO UŽTVANKA (rež. Čejen Černić Čanak, liet. prod. Ieva Norvilienė, Tremora, prod. Ankica Jurić Tilić, KINORAMA, Aleš Pavlin, Perfo Production)

TRAUKINIAI (rež. Maciej J. Drygas, liet. prod. Rasa Miškinytė, prod. Vita Želakevičiūtė)

VIENIŠA MAMA (rež. Janicke Askevold, liet. prod. Gabija Siurbytė, Viktorija Rimkutė, Dansu Films, prod. Rebekka Rognøy, Gary Cranner, Magnus Nygaard Albertsen, Magne Lyngner, Inese Boka-Grūbe, Gints Grūbe, Jani Pösö)

METŲ GERIAUSIAS GARSO REŽISIERIAUS DARBAS: 

JULIUS GRIGELIONIS (Svečias)

KEN YASUMOTO (Dulkės, kaulai ir stebuklai)

LUKÁŠ MOUDRÝ (Kinų jūra)

SAULIUS URBANAVIČIUS (Traukiniai)

VLADIMIR GOLOVNITSKI (Du prokurorai)

METŲ GERIAUSIAS KOMPOZITORIAUS DARBAS: 

DOMAS STRUPINSKAS (Smėlio užtvanka)

DOMINYKAS DIGIMAS (Siena)

EDVARDS BRODERS (Renovacija)

GEDIMINAS JAKUBKA (Dulkės, kaulai ir stebuklai)

PAULIUS KILBAUSKAS, VYGINTAS KISEVIČIUS (Vieniša mama)

METŲ GERIAUSIAS OPERATORIAUS DARBAS: 

AUDRIUS BUDRYS (Siena)

BARTOSZ ŚWINIARSKI (Kinų jūra)

LUKAS KARALIUS, ALINA LU (Lagūna)

VYTAUTAS KATKUS (Dulkės, kaulai ir stebuklai)

ZBIGNIEV BARTOŠEVIČ (Danka)

METŲ GERIAUSIAS MONTAŽO REŽISIERIAUS DARBAS: 

ARMANDS ZAČS (Renovacija)

DANIELIUS KOKANAUSKIS (Dulkės, kaulai ir stebuklai)

EIMANTAS BELICKAS (BIX Beveik nirvana)

IGNĖ NARBUTAITĖ (Kinų jūra)

KOSTAS RADLINSKAS (Danka)

METŲ GERIAUSIAS ANTRAPLANIS AKTORĖS VAIDMUO: 

AISTĖ DIRŽIŪTĖ-RIMKĖ (Renovacija)

JELENA KIREJEVA (Badautojų namelis)

LINA RASTOKAITĖ (Danka)

SAULĖ BLIUVAITĖ (Svečias)

URTĖ POVILAUSKAITĖ (Siena)

METŲ GERIAUSIAS ANTRAPLANIS AKTORIAUS VAIDMUO: 

ALBINAS KĖLERIS (Badautojų namelis)

JIAN HUANG (黃健瑋) (Kinų jūra)

JUOZAS BUDRAITIS (Smėlis tavo plaukuose)

ROMAN LUTSKYI (Renovacija)

SALVIJUS TREPULIS (Danka)

METŲ GERIAUSIAS AKTORĖS VAIDMUO: 

DANGUOLĖ BEINARYTĖ (Siena)

INETA STASIULYTĖ (Badautojų namelis)

JŪRATĖ ONAITYTĖ (Smėlis tavo plaukuose)

ULA LIAGAITĖ (Danka)

ŽYGIMANTĖ ELENA JAKŠTAITĖ (Renovacija)

METŲ GERIAUSIAS AKTORIAUS VAIDMUO: 

ARVYDAS DAPŠYS (Badautojų namelis)

MARIUS REPŠYS (Kinų jūra)

PAULIUS PINIGIS (Badautojų namelis)

ROBERTAS PETRAITIS (Aktyvistas)

ŠARŪNAS ZENKEVIČIUS (Siena)

METŲ ŽIŪROVIŠKIAUSIAS FILMAS: 

ARKLIO DOMINYKO KELIONĖ Į ŽVAIGŽDES (rež. Vytautas V. Landsbergis, prod. Žilvinas Naujokas)

KAI NESITIKI (rež. Vytautas Adomaitis, prod. Julius Balašaitis, Baltas filmas)

LAIMINGOS ŽVAIGŽDĖS (rež. Justinas Krisiūnas, prod. Matas Valiulis, Justinas Krisiūnas)

MILIJONIERIAUS JUBILIEJUS (rež. Tadas Vidmantas, prod. Vabalo filmai)

ŠEIMA Į GAMTĄ (rež. Marius Rimkus, prod. Dagnė Puodžiūnaitė, Rokas Vabalas, Lukas Karpovičius)

METŲ GERIAUSIAS SCENARIJAUS AUTORIUS: 

GABRIELĖ URBONAITĖ (Renovacija)

IGNAS JONYNAS (Siena)

KAROLIS KAUPINIS (Badautojų namelis)

SAULĖ BLIUVAITĖ (Kinų jūra)

VYTAUTAS KATKUS, MARIJA KAVTARADZE (Svečias)

METŲ GERIAUSIAS ILGAMETRAŽIS DOKUMENTINIS KINO FILMAS: 

BIX BEVEIK NIRVANA (rež. Emilis Vėlyvis, prod. Uljana Kim)

DULKĖS, KAULAI IR STEBUKLAI (rež. Aistė Žegulytė, prod. Uljana Kim, Migla Butkutė, Christophe Audeguis, Dominique Marzotto, Lionel Ariel Guedj, Roberts Vinovskis, Dominiks Jarmakovičs)

IRENA (rež. Giedrė Žickytė, prod. Giedrė Žickytė, Ilma Nausėdaitė, Andrius Korvel, Pille Rünk, Martichka Bozhilova)

LAGŪNA (rež. Šarūnas Bartas, prod. Šarūno Barto studija Kinema, KinoElektron)

TOKS KAIMAS AMERIKOJE (rež. Ramunė Rakauskaitė, prod. Ramunė Rakauskaitė)

METŲ GERIAUSIAS REŽISIERIAUS DARBAS: 

AISTĖ ŽEGULYTĖ (Dulkės, kaulai ir stebuklai)

GABRIELĖ URBONAITĖ (Renovacija)

JURGIS MATULEVIČIUS (Kinų jūra)

KAROLIS KAUPINIS (Badautojų namelis)

VYTAUTAS KATKUS (Svečias)

APDOVANOJIMAS UŽ VISO GYVENIMO NUOPELNUS „AUKSINĖ GERVĖ“ 

GYTIS LUKŠAS 
 

METŲ GERIAUSIAS ILGAMETRAŽIS VAIDYBINIS KINO FILMAS: 

BADAUTOJŲ NAMELIS (rež. Karolis Kaupinis, prod. Marija Razgutė, M-Films)

KINŲ JŪRA (rež. Jurgis Matulevičius, prod. Ieva Černiauskaitė, Stasys Baltakis)

RENOVACIJA (rež. Gabrielė Urbonaitė, prod. Uljana Kim, Alise Rogule, Dominiks Jarmakovičs, Kristian Van der Heyden)

SIENA (rež. Ignas Jonynas, prod. Rūta Jekentaitė, Martynas Mickėnas)

SVEČIAS (rež. Vytautas Katkus, prod. Marija Razgutė, Brigita Beniušytė, M-Films)