Ką žada kraštovaizdžio architektai

Ką tik paminėję Tarptautinę žemės dieną, susimąstėme, ką daryti, kad miesto erdvė taptų savesne, šventesne, labiau pritinkančia žmogui gyventi ir jaustis laimingam. Vapsvų lizdas, skruzdėlynas, suformuoti instinktyviai, atrodo tobuli, palyginus su mūsų miesto panorama, kuri kontrastuoja su žmogaus poreikiais, vidine jausena. Juk žmogaus ir miesto santykio problema yra daugialypė, savo šaknimis siekianti ne tik erdvinę, estetinę, bet ir socialinę, ekologinę, ekonominę plotmę. Kokios atsiveria miesto kraštovaizdžio raidos galimybės, kalbamės su kraštovaizdžio specialistais.

Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjas, prof. dr. Petras Grecevičius sakė, jog sovietmečiu kai kurie kraštovaizdžio struktūros, tvarkymo, apsaugos fragmentai buvo neblogai sutvarkyti, miestuose buvo kraštovaizdžio architektų pareigybė, o po nepriklausomybės atkūrimo jos atsisakyta, ir kraštovaizdžio architektus turi tik 7 šalies savivaldybės.

Pernai Utenos miestas gavo apdovanojimą už kultūringą kraštovaizdžio tvarkymą, parko įkūrimą, buvo pristatytas Europos Sąjungos institucijoms, tai reiškia, kad miesto vadovybė supranta, jog kokybiškam miesto vaizdui reikia investicijų.

"Palangos parkas sovietmečiu buvo geriausiai prižiūrimas, dalyvaudavo Maskvoje ekspozicijų parodose, gaudavo apdovanojimų. Šiuo metu Vilniaus Sereikiškių parko Berardinų sodo atkūrimas - labai rimtas žingsnis, pirmąkart mes turime tikrą parką. Lietuvoje buvo formuojama nuostata, kad parkas yra žalia veja, krūmai, medžiai, tvenkinukas, prie kurio negalima prieiti, žolės negalima mindyti. O parkas yra visai kas kita - kompleksinis, daugiafunkcis įrenginys", - sakė P. Grecevičius.

Važinėdamas po Europą profesorius įsitikino, jog ten parkai - vieni svarbiausių miesto gyvenimo kultūros židinių, kur bendruomenė šoka, dainuoja ir kitaip linksminasi. Be gyvūnų, dekoratyvinių paukščių parkas yra negyvas. Miuncheno parke klega vištos, žąsys, antys, bėgioja triušiai, ir vaikai tuo džiaugiasi.

"Nenoriu sakyti, kad dabar viskas yra blogai, bet prioritetai miestui plėtoti dėliojami šiek tiek ne taip. Ir šiais laikais daugeliui atrodo, kad skverai yra puiki vieta užstatyti pastatais. Skulptūrų parko, kuris turėtų būti reprezentacinė miesto vieta, būklė yra apgailėtina: takai iškrypę, bent jau jiems sutvarkyti nereikia didelių pinigų nei pastangų. Anksčiau parke grodavo dūdų orkestras, Menų fakulteto studentai galėtų ir dabar rengti koncertus. Iškirsti medžiai Liepų gatvėje; gaila kirti, bet jie buvo formuoti turbūt kas 20 metų, kai turėtų būti prižiūrimi nuolat. Paaugo - nukirto, vėl nukirto, ir styro kaip šluota", - sakė pokalbininkas.

Anot jo, Skulptūrų parkui trūksta dekoratyvumo, daugiamečių gėlių, krūmų. Kita vertus, kai jaunimas pašėlsta, ima visa, kas pasodinta, naikinti. Žmonės pamiršo, kas yra talka, kai tuo tarpu net Afrikoje žmonės renkasi, sodina medžius, apsikuopia.

Aplaidumas

Kraštovaizdžio specialistas pasidžiaugė, kad Klaipėdos savivaldybė baigia rengti Melnragės, Girulių teritorijų kraštovaizdžio formavimo planą, yra numatytas paplūdimių atkūrimas, kopų tvirtinimo darbai, takų sistemos. Esame jūrinis miestas, tad turėtų būti įrengtas Baltijos jūrinių kultūrų parkas su skulptūromis, senais laivais, reliktais - tai būtų stiprus traukos centras. Dabar ties Giruliais - šabakštynas.

"Prieškariu jau ties Giruliais buvo istorinis parkas, kurį žmonės mėgo. Tauralaykyje Dange plaukė kateriuku, buvo promenada, besidriekianti 5 kilometrus nuo miesto centro. Miškuose reikia ne šiaip paretint medžius, bet įrengti miško parkus su aikštelėmis bendruomenės susirinkimams. Bet čia yra miško paskirties žemė, kurią pakeitus, savivaldybė neturi pinigų prižiūrėti; ratas ir užsidaro", - sakė P. Grecevičius.

LAIVAI. Danės upėje nuolat buvo gausu laivų ir valčių, žvejai iš jų pardavinėjo šviežias žuvis, kurios čia pat buvo ir kepama.

Kraštovaizdžio architektūros katedros magistrantės ruošia Smiltynės prieplaukų aplinkos tvarkymo projektą. Persikėlę keltu į Neringą matome apšiurusius kioskus. Pasak specialisto, perspektyva priklauso nuo mūsų bendro sutarimo, kas mums svarbu. Gerai, kad Neringos nacionalinis parkas planuoja Juodkrantėje atkurti miško parko dalį bei sukurti dalį naujų dalykų. Katedros specialistai jau prieš kelis dešimtmečius parengė Palangos generalinį planą, kuriame buvo numatyta 11 parkų sistema, bet iki šiol jų neatsirado. Vydmantų gyventojai nori parko, tačiau ten žemė išsidalinta, ir nėra kur jį įrengti.

"Bėda ta, kad priėjimas prie marių - minimalus, kaip ir priėjimas prie jūros Karklėje. Ten yra keliukai, bet visi užtverti, žmonių mąstymas toks, kad galvoja tik apie savo kiemą, o ne apie kraštovaizdžio visumą. Dabar aplinkos ministras pajudino reikalus, kad žmonėms būtų priėjimas prie gražiausių ežerų, kurio nėra net Aukštaitijos nacionaliniame parke", - sakė P. Grecevičius.

Anot jo, gerai, kad išsaugotas Klaipėdos botanikos sodas, metodinė-edukacinė bazė, kur dar ir žmonės gali pasivaikščioti.

Nykiai atrodo naujieji Klaipėdos rajonai, nėra planuose buvusių aikštelių su augalais, kur žaistų vaikai, tik automobilių pristatyta. Pavyzdžiui, kinai šią problemą sprendžia elementariai: stato daugiaaukščius garažus, ir kieme niekas mašinų nelaiko.

KRAŠTOVAIZDIS. Regis, amžiaus pradžioje Klaipėda buvo jaukesnė. Nuotraukos iš Lietuvos jūrų muziejaus.

Negyva

Anot P. Grecevičiaus, Trinyčių tvenkinys atrodo negyvas, be to, yra triukšmo zonoje. Vertėtų nuo magistralės jį atitverti pylimais ar augalų sienele. Tvenkinyje galėtų plaukioti laiveliai. Antai Šanchajuje ir Pekine parkų tvenkinių dalis atitverta plūdurais, yra paprastų ir plaukiojančių salelių paukščiams.

"Jei pažiūrėtumėt pokarinį Klaipėdos miesto planą, matytumėt, kad jame buvo gausybė tvenkinių, ežeriukų, kurie palaipsniui buvo užpilti, palaidotas didelis turtas, kai kur pastatyti garažai.

Prie bažnyčių tvyro dykvietės. Jono kalnelis sutvarkytas kaip skulptūrinis elementas, kurio negalima judinti; nenumatyta, ką žmonės ten galėtų veikti kasdien", - sakė pokalbininkas.

Jis savo studentams aiškina, kokie turėtų būti skverai. Sekame sovietmečio tradicijomis: jeigu yra takas, tai prie jo - suolas. Rytais tvarkdariai randa suoliukus nutemptus prie medžių; žmonės ieško jaukumo, porelės ir vienišiai - mikroerdvės sau. Galėtų rastis daugiau fontanų, nebūtinai turėtų trykšti vandens stulpas, pakaktų akmens, kurio paviršiuje žvilgėtų vanduo. Fontanas Dangės krantinėje primena kapinių memorialą. Jaukesni buvo sovietmečiu stovėję pusiau kičiniai fontanai su gulbėmis ir ruoniais.

"Pasaulinėje praktikoje vyrauja tandencija formuoti natūralią aplinką. Mes įpratę, kad parke vejos nušienautos. Ciuricho parke yra veja, čia pat - žydinti pieva, už kurią nieko nėra gražiau. Britai tvenkinukus formuoja kaip natūralias pelkes, apaugusias nendrėmis. "Laukiniuose" parkuose, ekologinėse nišose, yra vietos paukščiams ir visokiems gyviams", - sakė P. Grecevičius.

Anot jo, atsiliekame daugeliu technologijų. Antai kanadiečiai savo namų stogus želdina, ant jų auga medžiai, įkuriama kažkas panašaus į terasinius Semiramidės sodus. Lyjant vanduo, prisisotinęs sieros junginių bei kitų teršalų, tekėdamas per augalus, išsivalo. Atsisakoma lietaus kanalizacijų, kad nešvarus vanduo nenutekėtų į telkinius. Profesorius pats prie namų pastatė statinę, į kurią nuo stogo subėga vanduo, ir visą vasarą augalus laisto natūraliu vandeniu.

Neįgyvendintas savivaldybės parengtas projektas prie Dangės įrengti žaliąjį koridorių, galbūt iškelti kitur kai kuriuos pramoninius pastatus. Senamiestis apleistas, nugyventas, nors jame glūdi didelis potencialas. Anot pokalbininko, dar 7 dešimtmetyje parengtas jo regeneracijos projektas. "Akropolis" neturėtų būti ten, kur yra. Miestui reikia turėti daug tokių traukos centrų kaip Friedricho pasažas.

"Daugelis buvusių miesto išskirtinių savybių numarinta. Murkdomės su Atgimimo aikšte - seniai reikėjo apsispręsti, kaip ten įrengti skverą, galbūt su paminklu vietoje dabar ten esančių plokščių liekanų. Nejauki yra Mažvydo alėja. Kai kur, eidamas gatve, nematai skulptūrų, nes jas užstoja prekybos centrai. Turime Donelaičio aikštę su paminklu, tačiau kad jis ką nors bylotų turistui, reikėtų kažkaip įprasminti istoriją, galbūt pastatyti komponentų, vaizduojančių kad ir metų laikus", - sakė pokalbininkas.

Ne visiškai geros nuomonės jis yra ir apie poilsio parko labirintą. Kaip ir visoje šalyje, čia kalta situacija su viešaisiais pirkimais, mažiausia kaina. Projektas gražus tuomet, kai yra realizuotas, ne profesionalai brėžinyje įžvelgia gražumą, bet neturi supratimo, kaip tai atrodys įkūnijus idėją. Bėda ta, kad mokyklose nedėstoma architektūra, mokiniai žino tik, kas yra litas, vadyba.

Perspektyva

Klaipėdos universitetas vienintelis Lietuvoje ruošia kraštovaizdžio specialistus. Ar ras jie savo nišą gimtinėje?

"Turime absolventų, kurie dirba Japonijoje, Amerikoje, Lietuvos firmose, sėkmingai save realizuoja formuodami Vilniaus kraštovaizdį. Tarp jų yra Krašto architektų sąjungos narių, meno kūrėjų. Manau, jie ateis, bet juos reikia įsileisti", - sakė profesorius.

Anot jo, tautiečius žlugdo kompleksai ir dar kai kas. Kai vyksta kūrybiniai konkursai, iš anksto aišku, kas laimės. Tuo tarpu P. Grecevičiui teko laimė dalyvauti pasauliniame kraštovaizdžio architektų konkurse, pernai pirmą kartą vykusiame Kinijoje. Norėta, kad viename mieste būtų erdvė, kurioje žmonės pajustų įvairių kultūrų atspindžius. Profesorius pusiau juokais nusprendė dalyvauti tame konkurse, ir jo sukurtas baltų kultūros parkas pelnė III vietą, ir ši salelė 700 hektarų parke stovės visą laiką.

Delsiama vykdyti projektus

Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyresniosios specialistės Laimutės Norkienės paklausėme, kokie numatyti Klaipėdos kraštovaizdžio pokyčiai vyks artimiausiu metu.

"Mūsų skyrius yra parengęs ne vieną želdinimo projektą, tik nežinia, kada jie bus įgyvendinti. Jau 2012 m. Šilutės plente suplanuoti 7 žali sklypeliai, tuo rūpinsis Ūkio departamentas. Planuojama šioje teritorijoje įrengti parką. Bendradarbiavome darant Smeltalės upelio apželdinimo projektą; nuo Minijos gatvės iki Jūrininkų prospekto ketinama įrengti parką, reikės įdėti nemažai darbo, atsižvelgiant į klimato kaitą, įrengti pylimus. Girulių miške mūsų skyrius dirbti neplanavo. Priėjimas prie marių kol kas yra siekiamybė. Trinyčių tvenkiniu bus pasirūpinta ateityje, ten galėtų būti tiltelis" - sakė specialistė.

Pasak jos, pradėtas įrengti nuo Jūrininkų prospekto iki Varpų gatvės nusidrieksiantis Sąjūdžio parkas, reprezentacinė dalis dar nebaigta. Išklausyta gyventojų nuomonė ir pageidavimai. Šie įsirengė visuomeninę aikštelę, norėtų sujungti takus, skundžiasi nevalyvais, aplinką dergiančiais kaimynais. Prieš keletą metų vykusioje konferencijoje aptartas Skulptūrų parko tvarkymas, bet reikalai nepajudėjo.