Šiandien prasidėjo septynias savaites truksianti gavėnia. Jokios mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir linksmybių - taip mūsų protėviai gyvendavo iki šv.Velykų. Šiandien surasti šių tradicijų puoselėtojų - sunkoka. Kaip ir tų, kurie tradiciškai švenčia Užgavėnes. Mat persirengti čigonais ir išsikepti blynų, anot etnologės Nijolės Marcinkevičienės, toli gražu neužtenka. Ji apgailestavo, kad Užgavėnės po truputį virsta „blynų švente“, bet pridūrė, kad tai geriau negu visiškas jų išnykimas.
Užgavėnės buvo kaip Naujieji metai
Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vadovė N.Marcinkevičienė pasakojo, kad šiandien Užgavėnių papročiai labai atitolo nuo pirminių šios šventės šaknų. „Papročių tyrėjai ir mokslininkai mano, kad Užgavėnės kitados buvo tikrieji Naujieji metai. Visi tie karnavaliniai atributai atėjo iš metų sandūros, todėl ir pačios seniausios kaukės buvo toteminės su tam tikru protėvių garbinimo akcentu - tai Meška, Gervė“, - pasakojo etnologė. Meška simbolizavo turtą, gėrį namuose. Gervė buvo susijusi su vedybomis. Tik vėliau išpopuliarėjo tokios kaukės kaip Giltinės, Smerties ir Velnio.
Lašininis ir Kanapinis taip pat atsirado gerokai vėliau. Šie Užgavėnių veikėjai turėjo priminti vaikams apie gavėnios pradžią. „Vaikams reikėjo kaip nors paaiškinti, kad jei nesilaikysi pasninko, ateis Lašininis ir nubaus“, - pasakojo etnologė. Anot jos, šiandien Užgavėnių šventės kulminacija laikomas Morės sudeginimas yra tam tikro mito suvaidinimas - žiemos ar kokio kito sunkaus periodo pabaiga. Dabar ji deginama, anksčiau ji buvo ir skandinama, ir suplėšoma, ir po laukus išbarstoma ar nuo kalno nuridenama.
Nors Užgavėnės kaip ir visos lietuvių tradicinės šventės buvo glaudžiai susijusios su derliumi, šią dieną buvo akcentuojama ir vedybinio gyvenimo pradžia. „Kai kurie šios tematikos papročiai atrodo net ir žiauroki. Pavyzdžiui, pagyvenusiam vaikinui, kuriam jau reikėjo susirūpinti dėl šeimos kūrimo, rišdavo po kaklu kaladę ir varydavo per laukus. Merginoms, kurioms jau būdavo laikas tekėti, pakabindavo pelenų maišelį ar kokį kaulą. Kartais šitaip nepiktai savo sūnus ar dukras išjuokdavo net ir motinos“, - apie jau išnykusias Užgavėnių tradicijas pasakojo N.Marcinkevičienė.
Šiandien Užgavėnės dažniausiai siejamos su blynais. Tačiau kitados blynai tebuvo vienas iš tradicinių šios šventės patiekalų. „Daugiausiai per Užgavėnes valgydavo mėsą. O blynai buvo pasirinkti dėl tokių gana praktiškų priežasčių. Jie greitai iškepami, riebūs, juos galėdavai ir į terbą įsimesti, ir kaip dovaną duoti. Be to, etnologai blynus dėl panašios formos bando susieti su saule“, - pasakojo moteris.
Tradicijos nyksta
N.Marcinkevičienė džiaugėsi, kad Užgavėnių tradicijos vis dar yra puoselėjamos darželiuose ir mokyklose, bet pripažino, kad yra reali grėsmė, jog ateityje Užgavėnes lietuviai žinos tik iš knygų, o jaunuoliai mieliau rinksis švęsti Šv.Valentino dieną. „Užgavėnės po truputį virsta blynų diena. Lenkai turi spurgų dieną, mes turėsime blynų“, - šypsojosi etnologė.
Anot jos, papročių dirbtinai neatgaivinsi. Užgavėnių tradicijos Dzūkijoje ir Aukštaitijoje ėmė nykti jau tarpukariu, priešingai negu Žemaitijoje ar Šiaurės Lietuvoje. Tokį papročių nykimą etnologė sieja su gyvenimo būdo pasikeitimu. „Anksčiau kiekvienas paprotys turėjo tam tikrą prasmę, jis buvo motyvuotas. Merginos paisydavo tradicijų dėl to, kad greičiau ištekėtų, senoliai - kad derlius užderėtų. Dabar tai nelabai kam rūpi. Nueisi į parduotuvę ir visada rasi duonos. Paprotys derinasi prie laiko. Kaip pramogą mes jį dar palaikome, bet natūraliai jis vis tiek merdėja“, - sakė papročių žinovė.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą