Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu

Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu

Šių metų gegužės mėnesio viduryje Klaipėdos miesto visuomenei bus pristatyta Klaipėdos universiteto istorikų Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko ir Vyganto Vareikio parengta knyga, skirta "raudonųjų" Klaipėdos kareivinių ir Klaipėdos universiteto atsikėlimo į šias kareivines istorijai. "Vakarų ekspresas" pateikia keletą straipsnių iš būsimos knygos. Šį kartą - V. Safronovo straipsnis apie kariuomenės ir miesto santykius senojoje Klaipėdoje.

Prieš šimtą metų Klaipėdoje pagrindinė valstybės šventė, kurios metu miestiečiai galėjo stebėti mieste dislokuotos įgulos pasirodymą, buvo visoje Vokietijoje minėta Vokietijos reicho kaizerio (imperatoriaus) gimimo diena. 41-ojo von Boyeno pėstininkų pulko III batalionas, kuris tuo metu gyveno 1904-1907~m. pastatydintose naujosiose kareivinėse, šios šventės metu atsidurdavo pirmajame plane.

Kaizeris Wilhelmas~II iš Hohenzollernų dinastijos valdė Vokietijos imperiją nuo 1888~m. ir buvo paskutinysis Vokietijos imperatorius. Šiaurinėje Rytų Prūsijoje dalyje, mišriai apgyvendintoje lietuvių ir vokiečių, valdovas, jo šeima ir visa Hohenzollernų dinastija buvo ypač gerbiama. Antai 1910~m., kai dabartinės Šilutės pirmtakai - Šilokarčemos dvaras ir Žibų kaimas - buvo sujungti į Šilokarčemos gyvenvietę, pagrindinė jos gatvė buvo pavadinta Princo Joachimo - jauniausiojo kaizerio Wilhelmo~II sūnaus - vardu. Klaipėdoje 1911~m. atidarytas mergaičių licėjus, kuriame dabar veikia Klaipėdos universiteto Menų fakultetas, gavo kaizerio žmonos Augustės Viktorijos vardą. Pats Wilhelmas~II lankėsi Klaipėdoje 1907~m., kai dalyvavo čia atidengiant nacionalinį paminklą "Borussia" (jis buvo įrengtas dabartinės "Žvejo" statulos vietoje). Paminklui statyti lėšos buvo renkamos visoje Prūsijoje. Miesto visuomenė kaizerio vizitą į Klaipėdą labai sureikšmino, o vietos lietuvių atstovai valdovo apsilankymo proga atskirai įteikė jam keturių lapų raštą, kuriame eiliuota forma buvo išreikšti lietuvių "patriotiški pajautimai".

Nenuostabu, kad Klaipėdos miestiečiai noriai dalyvaudavo kaizerio gimimo dienos iškilmėse, kurios kartuu buvo proga stiprinti ryšį tarp miesto gyventojų ir čia dislokuotos įgulos. Valstybės šventė kasmet būdavo minima sausio 26 ir 27 dienomis pagal iš esmės menkai besikeitusį scenarijų.

Sausio 26~d., kaizerio gimimo dienos išvakarėse, vykdavo vadinamasis Zapfenstreich: viena bataliono kuopa žygiuodavo per miestą su pučiamaisiais instrumentais, būgnais ir fakelais, atlikdama muzikinį pasirodymą, kurio stebėti su malonumu išsirikiuodavo miesto gyventojai.

Sausio 27-ąją iškilmes pradėdavo "žadinimas", t.~y. rytinis bataliono maršas su trimitais per miestą. Po jo batalionas kartu su Klaipėdos karių sąjunga žygiuodavo į miesto bažnyčias, kur vykdavo pamaldos. Pamaldoms pasibaigus, bataliono kariai ir karių sąjungos nariai marširuodavo iki kaizerio Wilhelmo paminklo, kuris 1896~m. privataus mecenato dėka iškilo dabartinės Liepų gatvės pradžioje. Ten bataliono vadas sakydavo kalbą.

Po pietų vykdavo atskiri pobūviai: "prakilniesiems" - "Viktorijos" viešbutyje, kitiems - Šaulių namuose...

Kasmetinį kaizerio gimtadienio šventimą Klaipėdoje nutraukė tik 1918~m. Vokietijos revoliucija.

Plačiau skaitykite knygos "Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu" I skyriuje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder