Kriterijų paieškos
Tad kaipgi tuos plunksnos brolius suskaičiuoti, kai pagal polėkį ir pašaukimą poetų Lietuvoje yra lygiai tiek kiek ir gyventojų?
Žinoma, tikram kūrėjui atpažinti nė kriterijai nebūtini, juk talentas iš tolo šviečia, tačiau norint atskirti tuos tikruosius, išsipildžiusiuosius, vertus Lietuvos rašytojo vardo nuo tų, kurie tiesiog „širdyje poetai“, būtina susirasti konkretesnį kriterijų nei pomėgis eiliuoti.
Vienas jų galėtų būti narystė Lietuvos rašytojų sąjungoje. Juk kad taptum šios sąjungos nariu - būtina būti parašius ir išleidus ne mažiau kaip tris knygas, kandidato vertumą akylai tikrina ir svarsto solidi, iš tituluočiausių Lietuvos rašytojų sudaryta komisija...
Taigi, nors paklaidos esama ir tokiame skaičiavime, nes ne visi geidžia į sąjungos gretas stoti (tarp Rašytojų sąjungos narių nesurasime, pavyzdžiui, šių dienų bestselerio „Silva rerum“ autorės Kristinos Sabaliauskaitės, kurios vertumu vadintis rašytoja tikrai niekas neabejoja), jau galima operuoti tam tikra statistika.
Įdomioji statistika
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A.Jonyno teigimu, šiandien Rašytojų sąjunga vienija 372 narius - poetus, prozininkus, dramaturgus, vertėjus, kritikus ir literatūros mokslininkus.
Dvidešimt du Lietuvos rašytojai gyvena užsienyje. Daugiausia JAV (aštuoni rašytojai), Izraelyje, Belgijoje ir Australijoje (po du), taip pat - Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje.
Vyriausi sąjungos nariai - sostinėje gyvenančių šimtamečių vertėjų pora: Antanas Vengris, gimęs 1912 m., ir jo žmona Eugenija Vengrienė, gimusi 1913 m. Vyriausi prozininkai - Australijoje gyvenanti Agnė Lukšytė-Meilūnienė ir Vilniuje gyvenantis Jonas Usačiovas - gimę 1920 m.
Tarp poetų vyriausi - vilnietis Vacys Reimeris ir JAV gyvenanti Julija Švabaitė-Gylienė, gimę 1921 m.
Dera paminėti, kad vidutinis Lietuvos rašytojų amžius gan solidus - net 157 sąjungos nariai jau yra atšventę savuosius septyniasdešimtmečius, gausiausią narių skaičių (93 asmenys) sudaro kūrėjai, gimę tarp 1940 ir 1950 m.
Galbūt su tuo susijęs ir gana didelis Lietuvos rašytojų mirtingumas - vidutiniškai kasmet numiršta 8-10 Rašytojų sąjungos narių (pats Rašytojų sąjungos narys esu nuo 2004-ųjų; vien per tuos devynetą metų palaidojome 75 rašytojus).
Esama tik trijų Rašytojų sąjungos narių (visi jie - poetai), dar neturinčių trisdešimties - tai 1984 m. gimusi Indrė Valantinaitė, 1987 m. gimusi Aušra Kaziliūnaitė ir pats jauniausias tarp Lietuvos rašytojų Vainius Bakas, gimęs 1989-aisiais.
Rašytojų sąjungos narių sąrašas byloja, kad literatūros kūrėjai Lietuvoje gimsta nuosekliai kasmet. Žvelgiant nuo 1920-ųjų iki 1980-ųjų, tik tarp vieninteliais 1974-aisiais gimusiųjų nė vieno rašytojo nepasitaikė. Kuklūs šiuo požiūriu taip pat ir 1968-1969 m., Lietuvos rašytojų gretoms padovanoję tik po vieną kūrėją (poetą Ričardą Šileiką, gimusį 1968 m., ir poetę Birutę Mar, gimusią 1969 m.).
Daugiau nei pusė - poetai
Iš minėtųjų 372 rašytojų - 203 poetai. Žinoma, grynųjų poetų, nerašančių nieko kito, išskyrus eilėraščius (pavyzdžiui, Aidas Marčėnas), yra kur kas mažiau, dauguma jų - savo jėgas bando taip pat ir kitose srityse: prozoje, dramaturgijoje, eseistikoje...
Plačiausiu kūrybiniu diapazonu, ko gero, galėtų didžiuotis Sigitas Parulskis, prie kurio pavardės tinka ir „poetas“, ir „prozininkas“, ir „kritikas“, ir „dramaturgas“, ir „eseistas“, ir netgi - „vertėjas“.
Titulai
Aukščiausias rašytojui skirtas įvertinimas mūsų šalyje (tiek garbės, tiek finansiniu požiūriu) - Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Tarp šios premijos laureatų suskaičiavau 36 rašytojus, iš jų 25 tebeturime gyvus. 18 iš jų - poetai. Vyriausias Nacionalinės premijos laureatas - Jonas Mikelinskas, gimęs 1922 m., jauniausias - S.Parulskis, gimęs 1965-aisiais.
Ilgiausią tradiciją turintis (nuo 1965-ųjų) poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šiemet skelbs jau 49-ąjį laureatą. Iš esamų šio festivalio ir Maironio premijos laureatų 29 tebėra gyvi ir veik visi aktyviai tebekuriantys.
Turime taip pat ir dvi dešimtis gyvų Sigito Gedos įkurtos Jotvingių premijos (teikiama nuo 1985-ųjų) laureatų.
Tačiau esama tik septynių poetų, pelniusių visas minėtąsias premijas. Tai Vytautas Bložė, Marcelijus Martinaitis, Henrikas Čigriejus, Kornelijus Platelis, A.A.Jonynas, Donaldas Kajokas ir A.Marčėnas.
Rašyti komentarą