Klaipėda - magnetas kultūros elitui

Nesiliaujant kalboms apie regionui pragaištingą kultūros centralizaciją, apmaudžią emigraciją arba graudžią provincijos dalią, Klaipėda ir toliau išlieka traukos centru iškiliems ir nemažai nuopelnų sukaupusiems šalies meno žmonėms. Tiesa, uostamiesčio valdžia tikina neturinti jokių svertų, galinčių privilioti meno grandus - praeityje menininkams atviro miesto vardą seniai užgožė naujų laikų įstatymai, kurie nenumato išskirtinių atvejų net itin nusipelniusiesiems.

Klaipėdos žmonėmis save jau vadina režisierius Gytis Padegimas, aktorius bei režisierius Sigutis Jačėnas bei kiti profesinį kelią pradėjusieji ir laurus skynę kitur, bet nusprendusieji įkvėpimą semtis ir juo dalytis uostamiestyje.

Šiemet įsikurti Klaipėdoje ketina vienas garsiausių šalies aktorių ir režisierių Valentinas Masalskis. Iš sostinės jis atvažiuoja ne vienas, o su visu savo įkurtu teatru "trupė p.s." ir, be kita ko, dirbs Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Miestui, neturinčiam nė vieno geros būklės teatro pastato, tai kvepia nauju iššūkiu.

Naujas teatras ieško namų

V. Masalskis jau yra oficialiai pareiškęs šiemet atvykstantis gyventi į Klaipėdą. Jis dirbs Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (KU MF) Režisūros katedroje - čia pavasarį rinks vaidybos specialybės kursą. Be to, jis atsiveža ir savo jauną trupę, suburtą iš Vilniaus kolegijos Menų fakulteto studentų, būsimųjų miuziklo aktorių - šie atvyks išlyginamųjų sutrumpintų studijų, kurias baigę gaus bakalauro diplomus. Ir, žinoma, lygia greta kurs bei plėtos naujai užgimusio teatro "trupe p. s." veiklą. Šis savo repertuare jau turi tris spektaklius, šiuo metu stato ketvirtąjį ir aktyviai gastroliuoja.

Kolegos pasiryžimu prisidėti prie jaunosios meno kartos ugdymo Klaipėdoje ypač džiaugėsi KU MF Režisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė. Anot jos, glaudesni kontaktai su Lietuvos scenos grandu užsimezgė prieš porą metų. V. Masalskio darbas su Klaipėdos studentais, jos žodžiais tariant, visiems tarsi atvėrė naują kvėpavimą.

Gražus sumanymas turi ir kitą pusę - naujam teatrui reikia vietos ir finansavimo. Apgyvendinti dėstytoją ketina pats universitetas, savo rezerve turintis tarnybinių butų.

"Mūsų vadovybė labai geranoriškai įvertino šį bendradarbiavimą. Tačiau biudžetinės įstaigos išgalės yra ribotos, - sakė D. Vaigauskaitė. - Šiuo metu ieškome galimybių, kur ir kaip priglausti 12 žmonių trupę."

Naująjį teatrą svarstoma įkurdinti "Švyturio menų doke", kurį D. Vaigauskaitė regi kaip puikią erdvę pažangiems kūrybos projektams. Tačiau už patalpų nuomą reikia mokėti. Pokalbininkė viliasi, kad menininkų iniciatyvą parems Klaipėdos savivaldybė, galbūt atsirastų mecenatų.

"Tačiau kol kas nerandame jokios galimybės užsikabinti, - nuogąstavo ji. - Ieškome geradarių, kurie padėtų naujam teatrui įsikurti Klaipėdoje, paskatintų naujo kultūros lopšio kūrimąsi mieste, kuriame vyksta teatrinis judėjimas, bet trūksta galingo teatrinio įvykio."

Nuskambėjo kaip kaprizas

Klaipėdoje, kuri prieš keletą dešimčių metų garsėjo kaip menininkams atviras miestas, ilgamečio miesto vadovo Alfonso Žalio pastangomis buvo kuriamas vietinis Monmartras.

Persikraustyti iš Vilniaus į Klaipėdą prieš kelerius metus rimtai svarstė vienas iš garsiausių ir labiausiai prityrusių šalies dainininkų, apie 50 metų scenoje esantis tenoras Virgilijus Noreika. Dainininkas turėjo ketinimų dėstyti Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Prisidėti prie jaunimo ugdymo uostamiestyje ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos svarstė ir maestro žmona - balerina Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė.

"Klaipėda man - labai simpatiškas miestas. Maniau, kad galėčiau čia pritapti", - sakė dainininkas.

Valentinas Masalskis į Klaipėdą atsiveš ir savo jauną trupę - teatrą "trupe p. s.". Jį svarstoma įkurdinti "Švyturio menų doke", tačiau už patalpų nuomą reikia mokėti. Viliamasi, kad menininkų iniciatyvą parems Klaipėdos savivaldybė, galbūt atsirastų mecenatų.

Apie savo planus V. Noreika kalbėjosi su Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi, kurio teiravosi apie galimybę gauti uostamiestyje gyvenamąją vietą. Kokią - nei maestro, nei pats meras detalizuoti nepanoro.

"Tačiau gal mano noras nebuvo sutiktas rimtai, gal valdžiai pasirodė tik kaprizas, - šypsodamas sakė V. Noreika. - Dėl to nepykstu - Klaipėdą iki šiol mėgstu ir su meru draugiškai bendraujame."

Bet planai čia gyventi tęsinio neturėjo.

"Tikram grandui, kuris jau yra susikūręs atitinkamo lygio buitį, reikėtų užtikrinti ne prastesnes sąlygas. O tokių galimybių savivaldybė neturi", - sakė R. Taraškevičius. Juolab kad, anot jo, savo eilės gauti socialinį būstą mieste laukia tūkstančiai žmonių.

Meras patikino pirmąkart girdintis apie V. Masalskio planus atvykti gyventi į Klaipėdą ir drauge pasidžiaugė menininko iniciatyva. Tačiau, R. Taraškevičiaus teigimu, įstatymai nenumato jokių išskirtinių atvejų ir išimčių. Atsakomybę už pasikviesto specialisto apgyvendinimą ir jo veiklos užtikrinimą turi prisiimti darbdavys. Tad, anot mero, V. Masalskio atveju rūpintis teatru ir visais su tuo susijusiais reikalais turėtų universitetas.

Vietoje menininkų - teisėsaugininkai

Pasak savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, valdininkų galioje yra skirti butą iš kitur atvykusiems savivaldybės darbuotojams, kai kuriais atvejais - ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų specialistams. Jeigu darbuotoją samdo ne savivaldybės biudžetinė įstaiga, darbdavys turėtų pasirūpinti ir specialisto apgyvendinimu.

Užpernai tarnybinio buto prireikė savivaldybės pavaldžios Klaipėdos koncertų salės naujam darbuotojui - Kamerinio orkestro meno vadovui violončelininkui Mindaugui Bačkui ir jo šeimai. Tarnybinis butas įstaigai perduotas patikėjimo teise. Tiesa, dabar Socialinio būsto skyriaus specialistai rūpinasi, kaip pagerinti muziko gyvenimo sąlygas - gausiai šeimai susilaukus penktojo vaiko, dviejų kambarių butukas Baltijos prospekte jai tapo akivaizdžiai per mažas. Išeitis atsirado - šeimai šiemet bus skirtas trijų kambarių butas Herkaus Manto gatvėje, praėjusių metų gale tapęs tuščias ir perduotas remontuoti.

Pasak D. Netikšienės, šiuo metu savivaldybės tarnybinių butų fonde yra 22 butai. Fondo gausinti neplanuojama. Šių butų gyventojai moka nustatyto dydžio nuompinigius, apmoka komunalines paslaugas.

"Didesnėje jų dalyje gyvena savivaldybės darbuotojai, yra likę ir jai nepavaldžių įstaigų darbuotojų - jie čia gyvens, kol turės darbo sutartis", - sakė pokalbininkė.

Jos teigimu, pirmaisiais Nepriklausomybės metais Klaipėdoje steigiantis naujoms institucijoms ir įstaigoms, čia gausiai važiavo dirbti žmonės iš kitų Lietuvos miestų - tarnybiniuose butuose buvo apgyvendinta ypač daug policijos, prokuratūros, muitinės darbuotojų.

Savo ruožtu 16 miestui priklausiusių butų, kuriuose gyveno universiteto darbuotojai, švietimo įstaigos vadovybei pageidaujant, Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perleisti valdyti universitetui.

"Buvo momentas, kai tarnybinius butus rinkos kaina galima buvo privatizuoti. Kai kurie pasinaudojo šia galimybe", - pridūrė D. Netikšienė.

"Klaipėda - antri namai"

Gytis PADEGIMAS, režisierius, dėstytojas
Jaunystėje svajojau gyventi Nidoje ir dirbti Klaipėdoje. Ši svajonė išsipildė - turiu butuką Juodkrantėje, kuriame gyvenu rudenį ir pavasarį, o Klaipėdoje būnu tiek pat dažnai, kaip Kaune ar Vilniuje.

Prieš vienuolika metų, kai nustojau vadovauti Kauno valstybiniam akademiniam dramos teatrui, ėmiau važinėti dėstyti į užsienį. Tada Danutė Vaigauskaitė, vaizdžiai tariant, pasiūlė lesinti savus paukščius ir rinkti kursą Menų fakultete Klaipėdoje. Šitaip uostamiestis man tapo antraisiais namais. Čia lankau parodas, įvairius renginius, gyvenu turiningai ir laikau save Klaipėdos kultūros žmogumi. Klaipėdoje daug kultūrinės traukos centrų, gal tik pasigendu dėmesio vokiškam paveldui, kurį derėtų labiau aktualizuoti. Ir pats svajoju pastatyti spektaklį apie karalienę Luizę.

Valdžios dėmesio menininkams galėtų būti daugiau. Regis, apskritai nesuvokiama, kad bendras vidaus produkto augimas priklauso nuo kultūros lygio, visuomenės dvasinės sveikatos. Kuo miestas kultūringesnis, kuo labiau jis telkia kultūrinę bendruomenę, tuo labiau klesti. Todėl mane nemaloniai nustebino vienas įvykis. Prieš keletą metų, kai su studentais pastačiau plataus pripažinimo sulaukusį spektaklį apie Klaipėdą "Miestas", o Dramos teatre - "Mėją", už juos buvau pristatytas "Padėkos kaukės" apdovanojimui. Sutinku, kad tikrai galėjo būti vertesnių už mano darbų, tačiau, kiek žinau, svarstant mano kandidatūrą buvo pasakyta: "Jis ne klaipėdietis, todėl ir nevertas apdovanojimo". Tai pats tikriausias mažalietuviškas provincializmas.

"Reikėtų skaidresnio požiūrio"

Sigutis JAČĖNAS, aktorius, režisierius
Klaipėdoje gyvenu penktus metus: žmoną pakvietė dirbti Muzikiniame teatre, o aš atvažiavau kartu. Džiaugiuosi būdamas toliau nuo sostinės skubos ir kunkuliavimo. O šiaip Klaipėdoje visko užtenka - svarbu tik žmogaus poreikiai.

Tiesa, susidūrėme su žodžiu neišreiškiamu požiūriu - neva kodėl, žmogau, čia atsikraustei? Ir, aišku, atsidūręs mažesnėje erdvėje lyg ir taikai į kažkieno užimtą arba ketinamą užimti vietą. Gaila, kad esu šalia, bet drauge - ir labai toli nuo teatro, nors vieną operą pastačiau... Ieškojau Klaipėdoje darbo, baigiau ir magistrantūrą, tačiau buvo tiesiai pasakyta: "Nedalyvauk, nes nelaimėsi". Gal tai įpročių arba susitarimų reikalas - vis dėlto daugiausia lemia asmeniniai kontaktai.

Bet sutikau ir nemažai geranoriško palaikymo. Šiemet vykęs penktasis literatūros ir muzikos festivalis "Naktigonės" jau nebetilpo bibliotekoje, leidžiu kompaktinių plokštelių kolekciją "Lietuvos aktorių balsai", Kristijono Lučinsko studijoje įrašinėju radijo laidas, kurios transliuojamos visai Lietuvai.

Iš valdžios pasigesčiau gal tik skaidresnio ir suprantamesnio palaikymo: kodėl, pavyzdžiui, remiamas net ne Klaipėdoje įkurtas styginių, o ne uostamiesčio, turinčio tris dešimtmečius gyvuojančią unikalią Džiazo muzikos katedrą, džiazo orkestras?