Visą savaitę teatras kvietė į renginius, pristatančius įspūdingą ir savitą baroko meną: vyko muzikos seminaras moksleiviams, renesanso šokių pristatymas, vakar startavo ir šiandien publiką kviečia operų videoseansai. Iš Vilniaus į uostamiestį atkeliavo vienintelis Lietuvoje techniškai veikiantis maketas, atkartojantis itališkos baroko operos teatro veikimo principus.
Savaitgalį į Klaipėdą iš įvairių kraštų suvažiavusių profesionalų kūrybinį bendradarbiavimą vainikuos paskutiniosios italo Claudio Monteverdi operos "Popėjos karūnavimas", pasakojančios apie Romos imperijos valdovo Nerono laikmetį, premjera.
Sudėtinga muzikinė drama, parašyta 1642-aisiais, kūrybinei komandai tapo įdomiu iššūkiu. Kaip patraukliai pateikti ją šiuolaikiniam žiūrovui, drauge priartinus prie šių dienų realijų, rūpinosi Latvijos nacionalinės operos dirigentas Andris Veismanis, Bazelyje (Šveicarija) reziduojanti režisierė Jūratė Vansk, scenografas Arvydas Nekrošius, choreografė Virginija Jašinskienė ir projekto įkvėpėja bei konsultantė - senosios muzikos ir šokio ekspertė, ansamblio "Banchetto musicale" meno vadovė Jūratė Vičienė.
Klausytojų kelionė į nepažintą baroko laikmetį neturėtų sutrikdyti - itin ilga C. Monteverdi opera bus atliekama sutrumpinta iki renginiui įprastų trijų valandų, o publikos patogumui scenoje bus įrengta subtitrų lenta, kurioje bus pateikiamas italų kalba skambėsiančios operos lietuviškas vertimas. Pastatymas nebus priartintas prie XVII a. scenos meno kanonų, tačiau suteiks žiūrovui galimybę susipažinti su autentiškais ano laikmečio šokiais, pritaikytais prie instrumentinių intarpų operos muzikiniame audekle.
Opera - į dešimtuką
Kalbant apie siužetą, operoje daug panašumo su šiomis dienomis. Šiandien valdžią dažnai nori pasiglemžti bet koks karjeristas - panašus į Popėją, kuri savo tikslų siekia visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat ir kūnu bei meilės menu. O kitas operos veikėjas - imperatorius Neronas - labai panašus į naujųjų laikų diktatorius. Taigi aktualumo požiūriu C. Monteverdi ir dabar pataiko į dešimtuką", - spaudos konferencijoje pristatydamas naująjį darbą sakė dirigentas A. Veismanis.
Nors šiomis dienomis sudėtinga visiškai tiksliai atkurti C. Monteverdi laikams būdingą muzikos skambesį, tačiau puoselėjami senoviniai instrumentai suteikia erdvės bandymams.
Šiame pastatyme klaipėdiečiai, pernai ir prieš dvejus metus jau galėję išgirsti senuosius muzikos instrumentus skambant kitoje to paties autoriaus operoje - "Orfėjas", vėl turės progą įvertinti senųjų styginių instrumentų (teorbos, "viola da gamba", lironės), taip pat klavesino bei vargonų skambesio grožį. Senaisiais instrumentais gros kviestiniai muzikantai: vokiečiai Klaus Mader ir Andreas Küppers, estas Peter Klaas. Suburti solidžią tarptautinę komandą padėjo projekto koordinatorė Marie-Luise Knechtel.
Dirigentas negailėjo pagyrimų lietuvių dainininkams, kurių pajėgomis, jo nuomone, galima būtų plėtoti senovinės muzikos tradiciją. "Popėjos karūnavimo" pagrindinės veikėjų poros - Nerono ir Popėjos - partijas per premjerą dainuos Andrejus Kalinovas, šiuo metu dirbantis Austrijoje, ir Eglė Chisiu (Rumunija). Scenoje taip pat pasirodys Tadas Girininkas, Rasa Ulteravičiūtė, Algirdas Bagdonavičius, Artūras Kozlovskis ir kiti solistai.
Režisierei J. Vanks "Popėjos karūnavimas" yra oficialus debiutas Lietuvos scenoje. Studijavusi operos režisūrą Vokietijoje, šiuo metu ji dirba Šveicarijoje. "Popėja" - vienas iš sudėtingiausių kūrinių, tad man tai didelė atsakomybė. Manau, kad mūsų komandai pavyko rasti operos raktą. Jis - gana paprastas: ir piktieji gali mylėti", - sakė režisierė.
Scenografiją kūręs A. Nekrošius įkvėpimo sėmėsi iš XVIII a. dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus palikimo - įspūdingo albumo "Auksiniai Nerono rūmai", kuriame užfiksuota archeologinių kasinėjimų Romoje metu atrasti I a. sieninės tapybos pavyzdžiai. Beje, anot A. Nekrošiaus, ši stilistika vėliau plačiai paplito Lietuvos dvaruose, tad čia - dar viena sąsaja jau nebe su Italijos muzikinio paveldu, o su mūsų šalies istorija.
[CITATA]
Senieji šokiai - ne patrepsėjimas
Projekto konsultantę J. Vičienę galima vadinti mediatore, atkakliai dėliojančia tiltą tarp senųjų laikų ir XXI a. Idėją pastatyti "Popėjos karūnavimą" Lietuvoje pasufleravo būtent ji, dar prieš 15 metų iš užsienio parvežusi šios operos itališko pastatymo vaizdo įrašą, kuris nepaprastai sudomino A. Žigaitytę-Nekrošienę.
"Lietuvai barokinių operų tradicija nėra svetima. XVII a. Valdovų rūmuose dvylika metų veikė barokinis teatras. Beje, pats C. Monteverdi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos buvo kviečiamas dirbti šiame teatre, bet dėl savo brandaus amžiaus šio kvietimo atsisakė", - pasakojo J. Vičienė.
J. Vičienės ir ansamblio "Banchetto Musicale" šokių grupės vadovės Virginijos Jašinskienės kuruojami Klaipėdos muzikinio teatro šokėjai senovės šokių subtilybių mokėsi kelias savaitės.
[BANERIS]
Šokis jau savaime patrauklus, ypač jeigu jį atlieka gražiai apsirengę žmonės, - šypsojosi senovinio šokio žinovė. - Domėjimasis savo praeitimi, kultūra tikrai didėja. Daugėja istorinių knygų bei tyrinėjimų, "įsigyvenimas" į istoriją plečiasi ir muzikinių bei teatro projektų dėka. Tiesa, norėčiau, kad šio proceso tempai būtų greitesni. Europoje ir net Užatlantėje tokių senovės mėgėjų gretos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Tačiau nesiskųsiu - mes išties jaučiame didelį susidomėjimą.
Iš pirmo žvilgsnio XVI-XVII a. šokiai atrodo visai nesudėtingi - regis, pakanka santūrios laikysenos ir kelių žingsnelių...
Bet mokantis jų reikia laiko. Pirmiausia todėl, kad žingsneliai skiriasi nuo tempų, kuriais pripratęs judėti šių dienų žmogaus kūnas. Tenka visą jį iš naujo perorientuoti, kitaip koordinuoti. O ir žingsnelių vėlyvojo Renesanso laikmečiu būta apie 20 variacijų! Įsiminti iš jų sudaryto šokio choreografiją nėra labai lengva. O pašokinėję greito tempo galjardą net profesionalai griebiasi už raumenų - suaktyvinamos kitokios jų grupės nei įprastai.
Dabar šokėjai ir choreografai naujas idėjas fiksuoja vaizdo įrašuose, kurių knibždėte knibžda internete. Iš kur sužinote, kaip buvo šokamas menuetas ar pavana?
Tam yra šokių vadovėlių. Žinoma, persiskaitęs juos, negali žengti nė vieno žingsnio be specialisto pagalbos. Italai tyrinėja savuosius šaltinius, rašytus senąja italų kalba, prancūzai - savuosius... Bendraudami pamažu perprantame medžiagą. Iš XV a. yra išlikę keli rankraščiai apie šokius, o nuo XVI a. buvo leidžiamos ir išsamios kelių dalių knygos, kuriose buvo aprašomos žingsnelių sistemos su pavadinimais, etiketo taisyklės. Dabartinė "Banchetto musicale" programa apima šešis amžius. Puiku, kad medžiaga - įvairi, nespėja pabosti nei šokėjams, nei muzikantams. Kalbant apie istorinę šokio raidą, ilgainiui jis tapo vis sudėtingesnis. Toks įspūdis susidaro dar ir todėl, kad raštu užfiksuotas šokis kuo toliau, tuo dažniau buvo skiriamas ne kasdienybei, o scenos profesionalams. Jis vystėsi baleto link.
Kaip pati sumanėte kilnoti senovės laisvalaikio kultūros klodus?
Paauglystėje bei studijų metais gyvenau Trakuose. Sutapo, kad būtent tuomet vyko Trakų pilies rekonstrukcija, ir iš apgriuvusio bokštelio ji akyse virto ištaigingu kompleksu. Tai tapo postūmiu domėtis istorija, pamėginti atkurti tai, kas vyko galerijose, menėse ir kiemuose. Renesansas buvo labai svarbus Lietuvos istorijoje. Žinoma, kitaip skambantys instrumentai, kitokia bendravimo ir scenos kultūra ne kiekvienam atrodo sava. Bet žmonių, kurie gerai jaučiasi apgaubti Renesanso ir baroko kultūros, yra labai daug.
Informacija
Barokas (it. barocco - keistas, įmantrus) - XVII a.-XVIII a. I pusės meno kryptis. Baroko muzika, kaip ir architektūra - iškilminga, didinga, gausi pagražinimų. Šiuo laikotarpiu vokalinė muzika nustoja vyrauti - jai svarba prilygsta ir instrumentinė. Baroko laikotarpiu buvo populiarūs dideli chorai, stiprių balsų solistai. Beje, būtent šiuo metu susiformavo dabartinė natų rašyba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą