"Klaipėdos akvarelės" išsilieja antrąja knyga

Šiuo metu antrosios "Akvarelių" dalies tiražas jau išspausdintas. Netrukus knygos bus pasiūlytos skaitytojams.

Pirmasis "Klaipėdos akvarelių" tomas sulaukė aukščiausio žurnalistinio darbo įvertinimo - Vinco Kudirkos premijos. Knyga sukėlė didelį susidomėjimą ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. JAV, Floridoje, kur telkiasi nemaža išeivių iš Mažosios Lietuvos bei jų palikuonių kolonija, yra susibūręs "Akvarelių" klubas, kur skaitomos "Vakarų eksprese" kiekvieną pirmadienį pasirodančios apybraižos. Nedidelis panašus klubelis yra ir Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje. Čia "Akvareles" seka vokiečių tautybės žmonės, kurių protėviai gyveno ir dirbo Klaipėdoje - Memelyje. Apie šią knygą teiraujasi ir Australijos gyventojai, kurių įvairių tautybių protėviai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir Klaipėda.

Tad ir antroje "Klaipėdos akvarelių" knygos dalyje skaitytojai tęs pažintį su uostamiesčio praeitimi - senaisiais pastatais ir juose dirbusiais, gyvenusiais ar besimokiusiais žmonėmis.

"Kiekvienas jų mieste yra įmynę savo pėdas, iš kurių susidarė takeliai, keliai ir netgi autostrados, kuriomis laiko mašinomis skriejame nesusimąstydami. "Vakarų ekspresas", išleisdamas antrąjį tomą, suteikia progą pristabdyti laiko lėkimą ir stabtelėti prie šių pėdų", - sako pokariu Klaipėdoje gimusi G. Juodytė.

Pasak jos, antrasis tomas ir stilistika, ir kompozicija labai panašus į pirmąjį, tik žmonių istorijos skirtingos.

"Klaipėdos akvarelių" pribuvėjai Vienas dalykas knygą "suriktuoti", kitas dalykas - ją išleisti. Penktadienį "Drukos" spaustuvėje, kuri knygą spausdino ir įvilko į "kailinukus", jos autorė G. Juodytė šūkčiojo besijaučianti gimdyve, o "Vakarų ekspreso" platinimo tarnybos vedėjas Rolandas Ruplėnas tapo tikru pribuvėju, nuo padėklo krovusiu tiražą į automobilį. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"O vardan to ir verta buvo toliau varstyti senųjų namų duris, nes jas, tokias sunkias ir girgždančias, pravėrus, labai dažnai aptikdavau lobių, apie kuriuos net svajoti ar sapnuoti neteko.

Ką turėčiau nuveikti, kad savo mylimame mieste palikčiau pėdsaką? Dažnas pirmadieninių "Vakarų ekspreso" apybraižų herojus tokių klausimų sau nekėlė. Gyveno - mylėjo, dirbo, augino vaikus, ir tiek. Šiomis apybraižomis tikimės bent kiek nupūtusi dulkes nuo tų žmonių paliktų ar paliekamų pėdsakų. Juose - žmogaus gyvenimo esmė ir prasmė. Nefiksuota, kad ir be ryškių kontūrų, ji tiesiog išnyktų. O dabar šios apybraižos - tarsi paminkliukai esmei ir prasmei, o tiksliau - žmogaus gyvenimui", - įsitikinusi knygos autorė.

Laukiantiesiems antrojo "Klaipėdos akvarelių" tomo galima pranešti, kad atsivertę knygą jie tuo pačiu atkels vartelius ir į gerai uostamiestyje žinomų žmonių gyvenimą - Domarkų, Greičiūnų, Albrechtų, Donskovų, Elertų, Žvagulių, Žilinskų ir kitų. Naujoji "Vakarų ekspreso" knyga - tai durys ir į Bachmano dvarą, S. Šimkaus konservatoriją, senuosius namus Vytauto, Liepų, Turgaus, Danės, J. Zembrickio, Medžiotojų ir kitose miesto gatvėse.