Laimės formulės paieškos namų interjere

"Ar tikrai mane pažadina kavos aromatas? Ramybės neduoda mintis, ar sveikame interjere gyvena mano šeima, ant kokių baldų ilsisi? Kokiu oru ji kvėpuoja, kai pro langą plūsteli stiprus naftos kvapas?" - klausia savęs klaipėdietis dizaineris Sigitas Danielius.

Kaip surasti tai, kas iš tiesų ekologiška ir kartu atitinka mūsų poreikius?

Brandžiose ir pažangiose visuomenėse ekologija ir ekodizainas - madingi. Šios mados vaikymasis padeda jaustis ypatingam, naudingam ir reikalingam visos planetos išlikimui. Domėjimasis ekologija negali būti paviršutiniškas; čia egzistuoja priežasčių ir pasekmių grandinė, kurią nutraukus vienoje vietoje, ji visa netenka prasmės. Reikia vadovautis principais: kokia mano vartojamų medžiagų kilmė, kaip jas naudoju ir kuo bei kaip greitai jos virs po to, kai man nebereikės. Kita vertus, mes galime savo namuose sukurti ekologinę oazę, o atidarius balkoną, į nosį smogs naftos ar cheminių medžiagų smarvė.

Kaip įsivaizduojate idealų namų interjerą?

S. Danieliaus sukurti spiraliniai laiptai dešimtajam Knaufo kompanijos architektūros konkursui "Sausoji statyba" pelnė vieną iš nominacijų ir pateko ant to paties pavadinimo leidinio viršelio.

Galima būtų iškelti penkmečio šūkį: kiekvienam lietuviui - po individualų, kad ir mažą, bet ekologišką namuką. Man idealus būtų interjeras, kur 80 procentų erdvės užima žiemos sodas, vandens telkiniai, smėlis, krioklys, ir tik 25 proc. - civilizacijos, žmogaus buvimo ženklų. Turtingo žmogaus namų neįsivaizduočiau be čia vaikštinėjančių didelių šunų... Grindų lentos turėtų būti didelės ąžuolinės, ne dažytos, o alyvuotos, šiurkščios ir kreivos iš pažiūros, palietus - švelnios. O miegamajame būtinai - ąžuolinė lova.

Sakėte, kad Lietuvoje pamažu diegiamos gero skonio tradicijos - interjerui, baldui, erdvei, kurioje gyvename. Kokį sukūrėte sau?

Vis dar vyksta kūrybos procesas. Kol kas viskas paprasta: restauruotos sieninės spintos durys ištapytos violetinėmis tulpėmis, senas bufetukas ir uošvės veidrodis pasipuošę naujais raštais, gėlių motyvais. Kažin ar mano vaikai pasiliks šiuos baldus, ar dar juos dekoruos, kaip darėme mes? Apskritai ar yra Lietuvoje tradicijos perduoti savo vaikams ar anūkams baldus; štai vertybė - močiutės komoda ar supamasis krėslas. Ekologiški, natūralių medžiagų, meistrų rankų darbas? Džiaugiuosi ir kartu viliuosi, kad yra užsakovų, kurie nori savo privačioje erdvėje matyti tikrų baldžių, stiklių ir kitų meistrų darbą.

Kaip apibūdintumėte savo darbo stilių?

Man patinka prancūziškas stilius, bet ne Mulen Ružo atmosfera su "kankanais"; turiu galvoje subtilumą, jautriai išgrynintas ir suderintas spalvas ir formas. Man svarbu interjere išreikšti ryšį su gamta, todėl naudoju natūralias medžiagas, spiralės, augalų, paukščių, jūros bangų motyvus.

Vieną savo mėgstamiausių darbų - individualaus būsto interjerą pavadinote etnomoderniu.

Tas namas yra labai gražioje vietoje, Minijos slėnyje, tai gamtos įkvėptas kūrinys. Langai - tarsi gamtovaizdžio vitrina, o gamta namuose - žiemos sodas. Vidinės medinės namo sijos pagyvinamos ant lubų "sulapojusių" šakų (čia prisilietė dailininko ranka). Natūralias medžio dekoracijas galima naudoti kaip baldus. Įspūdį sustiprina tautodailininko išdrožti mediniai laiptų turėklai. Aš manau, savo interjerui verta panaudoti vietinę žaliavą, vietinį meistrą, skulptorių arba žynį, kurie žino, kur kokio daikto vieta. Sukūrę pozityvų, optimistinį emocinį mikroklimatą, turėtume pasijusti laimingesni.

Iš natūralaus uosio padarytos medžio faktūros būsto sieną tarsi paverčia gyva

Daugelyje interjerų eksperimentuojate, kurdamas daiktus iš jau naudotų medžiagų.

Pasaulyje kuriasi daug kompanijų, darančių daiktus, kurie kuo mažiausiai kenkia gamtai. Štai Amerikoje kelių šimtų metų senumo medžių, išverstų uraganų, nuolaužos panaudojamos interjerams. Mūsų užsakovai turi nežabotą vaizduotę ir daug informacijos apie dizainą, tačiau turėtume plačiau pažiūrėti į savo ir savo vaikų gyvenimą, surasti interjero erdvių ilgaamžiškumą. Arba atvirkščiai - svarbu ne sukurti vertybę, bet pagaminti daiktus, kurie, atlikę savo paskirtį, galėtų natūraliai sunykti, kaip tai vyksta gamtoje.

Tarkime, kavinei "Taravos Anikė" šviestuvų neteko užsakinėti nei pirkti: į panaudotą skardą įkišau laidą, lemputę. Tą šviestuvą prireikus galima panaudoti kaip dubenį salotoms arba šalmą. Pastato grindis palikau, kaip radau šiame ne autentiškame pastate - terasines cemento plokštes. Baldai, viskas čia yra rankų darbo, sienos dažytos švariais ekodažais. Šiuolaikės technologijos leidžia suderinti skirtingas medžiagas, tarkim, suspausti stiklo šukę su medžio skiedra. Natūralią krokodilo ar karvės odą galima pakeisti tobula jos imitacija.

Vienas mano užsakovas buvo prisipirkęs medinių padėklų; juos panaudojau stogo dangai. Namelis yra spiralės formos, jo sienos turėtų apaugti visžaliais vijokliais, taip jis susilietų su gamta, minimaliai išsiskirtų ir keistų landšaftą. Juokais užsakovui kompiuteriu nupiešiau viziją, kaip jo namelis atrodys po kelių šimtmečių - patvinus upei, veikiamas stichijų, jis turėtų panėšėti į batiskafą, tapti gamtos objektu. Įdomu tai, kad interjerą galima paversti egzotišku iš paprasčiausių dalykų, kuriuos turime po ranka. Štai paveikslas, kuriame žmonės įžvelgia krištolo lašus, arba visatos žvaigždynus, o iš tikrųjų tai yra šimtus kartų padidintos žmogaus seilės.

Ivona ŽIEMYTĖ