Didžiuodamiesi seniausia Europos kalba, kurią studijuoja garsiausiuose pasaulio universitetuose, tačiau tuo pat metu tremdami ją, klaipėdiečiai bandys bendromis pastangomis įamžinti išnykusius žodžius.
Idėja kilo Klaipėdos vicemerui, lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrėjui Vytautui Čepui, kuris kalbos paminklą ketino įamžinti akmenyse, iškeltuose iš įlankos dugno, o vėliau juos simboliškai palaidoti, kad ateities kartos juos atrastų.
„Visgi ši idėja buvo labai globali ir finansiškai didelė, tad pasiūliau tuos žodžius nuleisti į bibliotekos kiemo grindinį“, - apie savo prisidėjimą pasakojo rašytojas, I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.
Prie J.Šikšnelio ir V.Čepo prisijungęs skulptorius Algirdas Bosas jau sukūrė paminklo kalbai maketą - bronzinis bareljefas bus įrengtas bibliotekos kiemelio grindinyje. Paradinių durų link vedantį taką papuoš trinkelės su įamžintais jau išnykusiais lietuviškais žodžiais.
Paminklą taip pat sudarys plyta su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirusios, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. O šalia tako į biblioteką - jau minėtos akmenų trinkelės su išnykusiais lietuvių kalbos žodžiais, kuriuos padėjo surinkti kalbininkė profesorė hab. dr. Danguolė Mikulėnienė. Profesorė siūlo akmens trinkelėse iškalti 40 buitį, gamtos reiškinius, socialinį statusą apibūdinančių nebeegzistuojančių lietuviškų žodžių.
„Penkios baltų kalbos jau yra išnykusios ir turime būti dėkingi, kad dar dvi - lietuvių ir latvių - yra gyvos, tad brangindami tokį unikalumą, sieksime tai ir įrodyti“, - pasakojo J.Šikšnelis.
Vienos trinkelės su išsirinktu žodžiu vertė - 1000 Litų. Tad ne tik uostamiesčio, bet ir visi tautiečiai raginami finansiškai prisidėti prie šio svarbaus ne tik kalbai, bet ir istorijai projekto.
„Ieškome žmonių, kurie įsigis tą žodį ir taip tam tikra prasme taps jo globėjais“, - idėja dalijosi pašnekovas.
Jo teigimu, realios finansinės paramos dar nėra, tačiau nemaža dalis žmonių, kad ir žodžiais, jau pareiškė norą prisidėti prie šios iniciatyvos.
„Jei viskas pasiteisins finansiškai, paminklas išnykusiems žodžiams turėtų būti atidengtas jau gegužės 7 dieną“, - ateities planais dalijosi J.Šikšnelis.
Žmonės, investavę į paminklą, bus taip pat pagerbti ir įamžinti atminimo tente. Neuždarytas kelias ir žmonėms, norintiems paaukoti mažesnes sumas.
Išnykę žodžiai
angu - arba ankerys - sudygęs grūdas
anopas, -a - anoks, -ia
ansgatės - antai, aure
arep - op
atlešys - atodrėkis
augyvė - motina, auklė, įsčios, augalas.
augojas - laukinis serbentas
begne - bene, ar tik ne, gal
berklai - lieptas (ppr. iš karčių)
bėsku - oi, oi (skausmui reikšti)
besneko - niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos
biškinas - vidutinis, nestambus arklys
bizdras, -a - trumpas, be uodegos
brąsvus, -i - derlingas, našus
burioti, -ioja, -iojo - srėbti, pliaupti
bukštinas - avinas čiūtė - kankorėžis
čiužma - daug, daugybė
dabus, -i - puošnus
dangojus - apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai
dangovė - apdaras, drabužiai, apsitaisymas,
daras - darbas
deivilas - dievaitis
delka - meškerė
valkos - rogės
vambra - lupa, burna, snukis
varkalys - varinių daiktų kalėjas, varininkas
varvas - lašas
vekė - statinis kaištis, volė
veliuoka - vaiduoklis, šmėkla
ventarinė - pilvas
verkšnaitis - elgeta
žagata - šarka
žievulėlis - žievės skiedrelė, gabaliukas
žiorti, -sta, -o - derėti
žiubčius - avižų maišelis su pasaitu arkliams
žužulys - stora gelumbė
žvieti, -ja, -jo - žvejoti
žvilas, -a - poširmis, apyžilis.
Rašyti komentarą