"Man svarbiausia piešti savo šeimą"

Originalia medžiaga - dantų pasta - sukurtą šešiamečio klaipėdiečio Eriko Jakovlevo piešinį, kuriame jis pavaizdavo lietuvišką žiemą, įsiveržusią į jo namus pro apšerkšnijusį langą, pasaulinio vaikų piešinių konkurso Italijoje, Triesto mieste, komisija įvertino pirmąja vieta.

Italijos esperantininkų asociacijos surengtame vaikų piešinių konkurse kalėdine tema dalyvavo 100 vaikų nuo 6-erių iki 12-os metų iš vienuolikos pasaulio šalių. Erikas Jakovlevas aplenkė stipriausias varžoves - brazilę ir vietnamietę - ir sužavėjo parodos žiūrovus.

Esperantininkė, pedagogė Vilija Jakštienė sužinojo ir pranešė klaipėdiečiams apie vyksiantį konkursą, o Klaipėdos vaikų darželio "Bitutė" auklėtoja Vilma Bočkuvienė mokė mažuosius dailininkus ir atrinko piešinius. Gaila, kad Eriko piešinys negrįžo iš parodos ir neišliko net jo nuotrauka.

Ar tau svarbu, kad tavo kūrybą įvertino ne tik mamytė, bet ir kiti žmonės?

Taip, jaučiuosi gerai. Malonu, kai pagiria vaikai ir suaugusieji. Nes man patinka piešti. O išmokė auklėtoja.

Kaip sekėsi piešti dantų pasta?

Pasiėmiau dantų šepetėlį, ir ant juodo lapo nupiešiau taip, kad neliko juodų tarpelių. Net nežinojau, ką piešiu, dariau, kaip išeina. Ir jau neatsimenu, ką ten pavaizdavau. Aš nežinau, ar piešiniu galima perteikti savo visus jausmus ir mintis, bet sužinosiu. Dar piešiu flomasteriais, spalvotom kreidelėm ant asfalto, bet labiausiai mėgstu piešti paprastu pieštuku.

Ką dažniausiai pieši?

Žmones... Bet pirmiausia - savo šeimą: tėtę, mamą, sesę ir brolį. Ir dar nupiešiau mūsų šunį. Jis yra pudelis. Brolis ir sesė vyresni, man netrukdo. Sunkiausia kol kas man nupiešti eglę. Visa kita sekasi normaliai.

Iš kur ateina tavo piešiniai?

Iš sapnų. Iš visokių pasakų, bet baisių - nemėgstu. Piešiu namus, tarp jų šviečia saulė, žydi gėlės. Namus piešiu tokius, kokius įsivaizduoju, tiesiog ten gyvena žmonės ir mano šeima.

Kuo norėtum būti užaugęs?

Nežinau. Gal... žmonių daktaru, bet visi žmonės gali piešti.

Ar girdėjai, kad menininkai kartais pasirenka kokį slapyvardį?

Ne. Bet aš gal pasirinkčiau slapyvardį Vilkas. Nes domiuosi gamta, mes turime sodą. O šiaip žaidžiu su mašinomis, mėgstu įvairius kompiuterinius žaidimus. Patinka tie, kuriuose reikia pastatyti namus. Internete pilna žaidimų, aš jau moku juos susirasti.

Kokius pasaulio reiškinius ar gyvenimo paslaptis norėtum sužinoti?

Norėčiau sužinoti apie savo draugą, kokių gerų žaidimų jis surado ar sugalvojo.

Jeigu paprašyčiau dabar nupiešti pasaką, ką pieštum?

Šunį, žaidžiantį su kitu dideliu šunimi, ir jie draugautų su vaikais ir kitais gyvūnais. Šunis piešti lengva. Dar man patinka animaciniai filmukai, ir aš dažnai bandau nupiešti savo mėgstamiausius herojus - Tomą ir Džerį.

Tavo mamytė Vilma man šiek tiek papasakojo apie tave. Kad esi jautrus ir paslaptingas. Kad visus darbelius, kuriuos pradedi, būtinai nori pabaigti, net kviečiamas draugų neini į kiemą, kol nebaigei piešinio. Kad esi pagalbininkas mamai virtuvėje ir sode, tvarkingai susidedi drabužėlius ir net paprotini atėjusius svečius, jeigu jie ne vietoje pasideda batus. Ar tai tiesa?

Mama visada sako tiesą. Man patinka ir darbeliai darželyje, mes ten dar dainuojame ir šokame, kartais - savo tėveliams. Darželyje mes netgi miegame. Bet turiu ką veikti ir namuose.

Ivona ŽIEMYTĖ