Meilės kalbai - Pelenės vaidmuo

Prancūzų kalba, kadaise buvusi privaloma išsilavinusio žmogaus žinių bei įgūdžių arsenalo dalis, per pastaruosius dešimtmečius neteko ankstesnių pozicijų. Tad dabar padėti susigrąžinti populiarumą jai padedama įvairiais būdais - nuo kultūrinių renginių iki naujų švietimo įstaigų iniciatyvų.

Meilės, inteligentų, literatūros kalba vadinamą prancūzų kalbą, kuriai skirta Frankofonijos diena bus minima kovo 20-ąją, yra girdėjęs kiekvienas, o prancūziškos kultūros populiarumas ir Prancūzijos, kaip turizmo šalies, trauka - neginčijama. Nepaisant to, moksleivių, besimokančių prancūzų kalbos, skaičius Lietuvoje yra mažas. Vis dėlto, tolimoje perspektyvoje šmėžuojant Europos daugiakalbystės vizijai, prancūzų kalbos, kuri Europos Sąjungoje yra viena iš pagrindinių, propaguotojų viltis sulaukti daugiau sekėjų neatrodo naivi.

Įkvėpė Nepriklausomybė

Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų bei dėstytojų asociacijos nariams artėjanti Frankofonijos diena - tikra profesinė šventė. Tačiau organizacijos prezidentė, Vilniaus "Žemynos" pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Regina Sutkienė netrykšta džiaugsmu. Nors daugiakalbystė - europinis prioritetas, prancūzų kalbos reklamos iš Lietuvos švietimo bei kultūros institucijų pokalbininkė teigė nepastebinti.

"Mokyklose prancūzų kalbos padėtis - antroji užsienio. O ir pasirinkusiems ją ne visada sudaromos sąlygos mokytis. Pasitaiko, jog mokiniai perkalbami - juk paprasčiau, kad visi lankytų populiaresnių rusų arba vokiečių kalbų pamokas", - sakė pokalbininkė.

Prancūzų kalbos mokymosi atgimimą ji sieja su Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu. "Rusų kalba nebebuvo privaloma, ir daugelis mielai rinkosi prancūzų net kaip pagrindinę užsienio kalbą", - prisiminė pedagogė.

Pokalbininkė Lietuvoje pasigenda nuosekliai kuriamos frankofoniškos terpės - gausesnių kultūros renginių, televizijos bei radijo laidų. "Pavyzdžiui, iš prancūziškų televizijos kanalų, neskaičiuojant muzikinių, Lietuvoje retransliuojamas tik TV5, tačiau jis jaunimui nėra patrauklus", - pastebėjo R. Sutkienė.

Mokytojos teigimu, prancūzų kalbos kursai taip pat nesutraukia gausybės lankytojų. Tačiau šią kalbą išmanančių specialistų poreikis yra - pasak R. Sutkienės, mokymo, konsultacijų, vertimo paslaugos šiuo metu yra pedagogams tinkama veiklos erdvė.

Turi įtikinti tėvus

Klaipėdoje prancūzų kalbos brandos egzaminą jau kelerius metus pageidavo laikyti vos vienas kitas abiturientas. Šiemet - nė vienas.

Anksčiau jį pasirinkusieji važiuodavo žinių patikrinimo į kaimyninę Kretingą - čia šios kalbos tradicijos tebėra puoselėjamos ir egzaminuojamųjų būdavo daugiau.

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė yra prancūzų kalbos mokytoja. Ji neprieštarauja spėjimui, kad tai ir yra vienas iš veiksnių, kurie švietimo įstaigai iki šių dienų padėjo išsaugoti šios kalbos mokymo tradiciją.

"Tradicijos išlieka ten, kur jos puoselėjamos. O puoselėtojas yra prancūzų kalbos mokytojas. Jei jis myli kalbą, dega noru išmokyti kitus, tai ir kalba turi tradicijas, - mano ji. - Prancūzų kalbos tvirtas tradicijas gimnazijoje nulėmė mano pačios entuziazmas, o kartais reikėdavo ir tvirtos rankos, kad įrodytume tėvams, jog prancūzų kalbos mokėjimas yra svarbus, juolab, kad esame Europos Sąjungos valstybė."

Pati B. Mikienė prancūzų kalbos studijas pasirinko įkvėpta puikaus savo mokytojo Algirdo Krivelio ir dėl to nesigailėjo. "Penkis kartus lipau į Eifelio bokštą, pabuvojau daugelyje Prancūzijos vietų, turiu daug draugų Prancūzijoje. Prancūziškai kalbančių sutikau ir Danijoje, ir Vokietijoje, ir Kroatijoje, ir Turkijoje. Smagu, kai svetimoje šalyje gali bendrauti ta kalba, kuriai buvo skirtos studijos", - sakė mokyklos vadovė.

Gimnazijoje, kuri kaip vidurinė mokykla įkurta 1980-aisiais, prancūzų kalba dėstoma nuo pat pradžios. Tačiau, nepaisant pedagogų pastangų, ši europietiška kalba gimnazijoje neteko pagrindinės statuso. Ji yra dėstoma kaip antroji, trečioji užsienio kalba.

Šiuo metu prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokosi 112 gimnazijos ugdytinių. Tačiau iš 12-os jos besimokančių abiturientų egzamino šiemet neketina laikyti nė vienas, nepaisant to, jog iš rajoninės olimpiados šiais mokslo metais parsivežtos garbingos 2-oji ir 3-ioji vietos.

"Kretingos rajone teigiamų poslinkių nejaučiame. Tėvai dar nepersiorientavę ir tik patys prancūzų kalbos mokytojai deda daug pastangų, kad ši kalba populiarėtų. Manau, kad mokytojus turi palaikyti, skatinti mokyklos vadovas. Tad kitokios, gal reiklesnės pozicijos dėl prancūzų kalbos turėtų imtis Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kuri savo ruožtu paskatintų ir švietimo įstaigų vadovus", - svarstė pokalbininkė.

Padeda integracija

ŠMM savo ruožtu akcentuoja nuo 2009 m. rugsėjo pastebinti teigiamą prancūzų kalbos mokymosi dinamiką.

Ministerijos duomenimis, prancūzų kalbos nuo antros klasės, t. y., kaip pagrindinės užsienio kalbos, mokoma nedaugelyje šalies mokyklų, pavyzdžiui, Vilniaus Jono Basanavičiaus pagrindinėje mokykloje (ir vėliau - Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje) ar Radviliškio rajono Sidabravo vidurinėje mokykloje.

Kaip antroji užsienio kalba, prancūzų kalba mėgstama senas tradicijas turinčiuose Pasvalio, Alytaus, Trakų, Radviliškio, Varėnos rajonuose.

Domėjimasis prancūzų kalba ir mokinių, pasirinkusių ją penktoje ir šeštoje klasėse, skaičiaus didėjimas siejamas su sėkmingu Prancūzų kultūros centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos projektu EMILE-klasė, kuris tęsiasi ir šiandien. Jo metu prancūzų kalbos mokoma integruotai su nekalbiniu dalyku, pavyzdžiui, istorija, geografija, gamtos mokslais. 2009-2010 metais EMILE-klasę ėmė diegti 10 bendrojo ugdymo mokyklų, šiais metais ji diegiama iš viso jau 18 bendrojo ugdymo mokyklų.

Nuo šių mokslo metų Klaipėdoje EMILE-klasės įsteigtos 4 bendrojo lavinimo mokyklose: Martyno Mažvydo pagrindinėje, "Baltijos" gimnazijoje, "Smeltės" pagrindinėje ir "Aukuro" gimnazijoje. Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dragašienė sakė, kad pedagogų rengimas jau yra įsibėgėjęs ir, tikimasi, projektas įgaus pagreitį - pramokę prancūziškai pagrindinėse mokyklose, moksleiviai galės krimsti kalbos subtilybes gimnazijose.

Prancūzų kalbos ir kitų mažiau pasirenkamų kalbų mokymuisi skatinti ŠMM nuo 2011 metų Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje įtvirtino punktą, kuriuo remdamasi mokykla gali suformuoti mažesnes klases prancūzų ar vokiečių kalboms mokyti.

Pirmakursiams - daugiau galimybių

Tobulinti prancūzų kalbos žinias baigus mokyklą galima ir universitetuose. Tiesa, specializuotos prancūzų filologijos studijos tampa retenybe. Tad esama pagrindo manyti, kad ilgainiui retenybe taps ir prancūzų kalbos mokytojai. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (KU HMF) pernai išleido paskutinį romanų filologijos specialybės kursą. Pasak dekano Rimanto Balsio, priežastis paprasta - nebebuvo stojančiųjų.

"Visoje Lietuvoje situacija yra ta pati, - sakė pokalbininkas. - Tam, kad galėtum studijuoti filologiją universitete, turi būti neprastas šios kalbos mokovas. O kai mokyklose pirmauja anglų kalba, šito tikėtis sudėtinga. Kai kurie universitetai mėgino siūlyti studentams prancūzų filologijos studijas "nuo nulio", t. y. kvietė stoti iki tol šios kalbos nesimokiusius. Tačiau ir tai nepadėjo."

Dar viena susiklosčiusios situacijos prielaida, R. Balsio nuomone, yra prarandamos filologinių specialybių pozicijos. "Vis labiau įsigali manymas, kad puikus užsienio kalbos mokėjimas yra labai vertingas. Tačiau tik kaip priedas prie kitos, paklausesnės specialybės", - kalbėjo dekanas.

Nepaisant to, prancūzų kalba nėra eliminuojama iš aukštosios mokyklos mokomųjų dalykų spektro. Jau nuo 2010-2011 mokslo metų pradžios KU pirmakursiai galėjo rinktis: mokytis pagrindinės kalbos, t. y. anglų, arba rinktis prancūzų nuo pradmenų. Anksčiau ji buvo prieinama tik kaip pasirenkamas dalykas aukštesnių kursų studentams. Šiemet ketinama pirmakursiams siūlyti ir daugiau kalbų alternatyvų. Pasinaudojęs galimybe ir nuosekliai suplanavęs dalykų pasirinkimą, studentas pasirinktos užsienio kalbos galės mokytis iš viso šešis semestrus iš eilės.

Kodėl verta mokytis prancūzų kalbos?

Vilniaus prancūzų kultūros centras nurodo šias priežastis:

1. Kalba, kuria šnekama visame pasaulyje - daugiau nei 200 milijonų žmonių kalba prancūziškai 5 žemynuose; tarptautinė Frankofonijos organizacija jungia 68 šalis.

2. Kalba, kuri padeda rasti darbą - prancūzų ir anglų kalbų mokėjimas suteikia pranašumą tarptautinėje darbo rinkoje. Prancūzų kalbos žinios atveria prancūziškų įmonių duris ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose frankofoniškose šalyse (Kanada, Šveicarija, Belgija ir Afrikos kontinentas).

3. Mokslo ir studijų kalba - prancūzų kalbos reikės norintiems studijuoti teisę ir tarptautinius santykius, meno istoriją, filosofiją, taip pat turizmą, viešbučio administraciją ar įgyti mados bei kosmetologijos specialybes.

4. Antroji tarptautinių santykių kalba - prancūzų kalba yra ne tik oficiali Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, UNESCO, NATO, Tarptautinio olimpinio komiteto, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir daugelio tarptautinių teisinių institucijų, bet ir darbo kalba. Prancūzų kalba yra valstybinė kalba trijuose miestuose būstinėse: Strasbūre, Briuselyje ir Liuksemburge.

5. Kalba, kuri padeda mokytis kitų kalbų - kai moki prancūziškai, pasidaro lengviau mokytis kitų kalbų, būtent romanų kalbas (ispanų, italų, portugalų ar rumunų), taip pat ir anglų kalbą, nes daugiau nei 50 proc. anglų žodžių yra kilę iš prancūzų kalbos.