Parodų salėse
Dailės parodų rūmuose ir Baroti galerijoje atidaryta daugiau nei dvidešimties žinomų respublikos dailininkų darbų paroda "Peizažas šiuolaikinėje tapyboje" parodė, jog tai vis dar įdomi, įvairiai interpretuojama tema.
Vieni autoriai tarsi polemizuoja su lietuvių ekspresionistais, kitų peizažai "vystosi nuo horizonto linijos", tretieji priartėja prie alegorijos, tačiau visi žinovai sutaria, jog panorama - anaiptol "ne peizažiška".
"Šiandien peizažas, anot Kandinskio, - susitarimo dalykas. Tai mintys, pakeltos nuo žagrės. Tai yra, jei anksčiau dailininkas tapydavo peizažą, tai jame - būtinai miškelis, o miškelyje - kiškelis", - per parodos atidarymą šmaikštavo menotyrininkas Ignas Kazakevičius. Romo Klimavičiaus "Peizaže su upeliu" jis įžvelgia aliuziją į stendą turistams, Lino Liandsbergio - abstrakčius spalvotus laukelius iš paukščio skrydžio.
"Ši paroda nėra panorama su sodybos fragmentu ar figūrinės kompozicijos, kurias darė įtaką socialinė politinė situacija, su "kultiniais" pavadinimais: "Bulviakasis", "Į talką", "Melžėjos", - sakė Ignas. - Dabar menininkui laisvės daugiau. Štai A. Griškevičius visad tapė miestelius, dabar peizažą su namukais pina iš varinių vielų, ir tai primena raibuliuojančią vėjyje lapiją. Tapyba perkeliama į visai kitą ieškojimų erdvę. S. Staniūno "Reminiscensijoje" regimos sąsajos su mistika, mitologiniu pasauliu. Apskritai parodą pavadinčiau laimingo žmogaus skrydžiu virš tėviškėlės, apglėbiant žemės lopinėlį, kurį vadina būtimi, mažu Visatos modeliu".
Parodoje iš tokių žinomų šalies dailininkų kaip A. Gražys, J. Mykolaitytė, S. Staniūno, S. Teitelbaumo kūrinijos autentiškumu išsiskiria abstraktus, savaip charizmatiškas G. Vaičio darbas "Senojo mėnulio šviesa. Nauja diena" ir A. Griškevičiaus "juvelyriški" peizažai.
"Man pačiam idėja pinti iš vielos buvo visiškai netikėta, - sakė Algis Griškevičius. - Buvau persisotinęs paprastąja tapyba, buvo sunku energetiškai įkrauti darbą, ir man reikėjo ieškoti išeities. Taip atsirado šie meditaciniai darbai; prie kiekvieno jų sugaišau po pusmetį. Įdėmiau įsižiūrėjus pamatysite, jog dangus yra angelo veidas. Jau anksčiau mano tapyboje miestai ir medžiai tarsi įgaudavo žmogiškų bruožų. Grįžtu ir prie tradicinės tapybos, tad šie darbai tartum takoskyra".
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą