Parodų salėse
fotomenininkas V. Straukas juokavo sudaręs sutartį su Mefistofeliu - kaip V. Gėtės Faustas
Į fotomenininko Vaclovo Strauko kūrybos vakarą bei retropsektyvinių ciklų "Nerijos peizažai ir "Paskutinis skambutis", jau tapusių fotografijos klasika, parodą Dailės parodų rūmuose susirinko net kelios kartos jo kūrybos gerbėjų.
"Kitų meistrų fotoreportažuose įamžinti žmonės sustingę kaip akmenys, o pono Strauko - tarsi gyvi, keliantys daugybę asociacijų, - sakė rašytojas R. Černiauskas, "atpažinęs" nuotraukose net literatūros kūrinių tipažus, "perskaitęs" iš jų konkrečias istorijas, pamario krašto kronikas.
Klaipėdos dramos teatro aktorė N. Sabulytė perskaitė eilėraštį "Kopų baladė", pagirdama parodos autoriaus gebėjimą jautriai atskleisti įstabų gamtos grožį.
Menotyrininkas P. Šmitas prisiminė fotomenininko išsakytą norą užfiksuoti tą akimirką, kai baigiasi vaikystė ir prasideda brandos amžius, pastebėdamas, jog tas procesas - tarsi ilgas, kantrus kopimas į kalną, atsiveriant vis naujoms kūrybos viršukalnėms. "V. Straukui nereikėjo eksperimentų, nei montažo, ir tai, ką jis darė, nėra nei grafika, nei tapyba - tai gryna fotografija, - sakė jis. - Jos galimybes meistrui pavyko atskleisti, nes kiekvienas motyvas turi prasmę ir išliekamąją vertę".
Dalis parodos lankytojų žvalgėsi į ciklo "Paskutinis skambutis" fotografijas, darytas prieš keletą dešimtmečių, su jauduliu atpažindami savo pačių ar mokytojų, klasės draugų jaunystės polėkiu švytinčius veidus. Elegantiškoms, brandaus amžiaus moterims, tų fotografijų herojėms, atlydėtoms užaugusių dukrų, buvo gražu išvysti, kaip jos atrodė anuomet, kai tiesė mergiškas rankas it paukščio sparnus, kai padūkėlis vėjas kėlė joms mokyklinius sijonėlius.
Į susirinkusius paprastai ir nuoširdžiai prabilo pats V. Straukas, Fotomenininkų sąjungos garbės narys, penktojo laipsnio Gedimino ordininkas, savo darbais pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jis papasakojo, kad kūrybinis kelias prasidėjo prieš 50 metų, kai žmona jam padovanojo fotoaparatą. Tuomet pradingdavęs dienomis, vakarais užsisklęsdavęs laboratorijoje.
V. Straukas juokavo nuo tos dienos kaip jo pamėgtas herojus Faustas sudaręs sutartį su Mefistofeliu ir visą gyvenimą stengęsis fotoobjektyvu sustabdyti žavingą akimirką. Brangiai mokėjęs už savo darbus: štai dešimt minučių pozavęs malūnininkas iš Devynduonių kaimo pareikalavo užmokesčio - 15 rublių, Juodkrantės žvejams ne kartą teko atsimokėti puslitriu. "O gamtos grožio pajutimas, fotografavimas, įžvalgos, meilė - neįkainojami. Tai pareikalavo viso mano gyvenimo", - sakė menininkas.
V. Strauko kūriniai jau tapo fotografijos klasika
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą