Operai "Geros dienos" įkvėpimo semtasi iš prekybos centrų kasininkių

Minimalistinė opera „Geros dienos“ parašyta dešimčiai balsų, elektronikai ir fortepijonui. Jos siužeto pagrindas – prekybos centro kasininkių mintys. Tai, kas, pasak kūrėjų, slypi anapus mechaniškų atsakymų „Laba diena“, „Ačiū, geros dienos“.

„Idėja kilo visiškai spontaniškai. Kasdien vaikštant į prekybos centrą, perkant produktus ir stebint kasininkes, kurios palinki geros dienos, padėkoja už nupirktą prekę, man buvo smalsu, ką jos galvoja, koks žmogus sėdi toje kasoje. Tai – šiek tiek ir socialinis tyrimas. Daug skaičiau apie darbo sąlygas, bendravau su draugės mama, kuri nemažai papasakojo apie tokio darbo užkulisius. Be abejo, yra ir fantazijos ibei poezijos – tai nėra nuoga tikrovė“, – aiškino libreto autorė Vaiva Grainytė.

Scenos apipavidalinimas minimalus: įvairių prekių gausa operoje egzistuoja tik muzikinėje ir žodinėje formose. Pagrindinis operos garsas – tai nuolatinis pypsėjimas, lydintis skenuojamą prekę. Jis tai prityla, tai garsėja, tačiau niekada nesiliauja. Kasininkių dainos, akomponuojamos šio garso, savo monotoniškumu primena apsipirkimo procesą. Kompozitorė sako, kad operoje naudoja ir aplinkos bei prekybos centrų garsų įrašus.

„Mane žavi chorinės galimybės, daug balsų vienoje vietoje. Be abejo, ir paties supermarketo monotonija. Daug duoda pati tematika, pati siūlanti, kokia turi būti muzika“, – kompozitorė Lina Lapelytė.

Pasak spektaklio kūrėjų, atlikėjų jos ieškojo Vilniaus choruose, viename iš spektaklių dainavo ir tikra prekybos centro kasininkė.

Po pasirodymo Vilniuje opera bus rodoma Šanchajaus šiuolaikinio teatro festivalyje ir festivalyje Niujorke.