Kultūros ministerijoje pirmadienį paskelbti šešių 2010 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatai - jais tapo septyni Lietuvos kultūrai nusipelnę kūrėjai, išrinkti iš 13 kandidatų.
Premija už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui skirta legendinio lietuvių folkloro teatro kūrėjams - režisieriui Povilui Mataičiui ir teatro dailininkei Daliai Lidijai Mataitienei, apdovanotiems "už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, liaudies tradicijos ir šiuolaikinės scenografijos darną".
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas - už chorinio meno galių plėtrą ir sakralinės muzikos šiuolaikiškumą.
Tapytojui Jonui Gasiūnui Nacionalinė premija paskirta už tapybos galimybių atnaujinimą, šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą.
Izraelyje gyvenantis lietuviškai rašantis prozininkas Icchokas Meras apdovanotas už tragiškųjų dvidešimtojo amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą moderniojoje lietuvių prozoje.
Dainininkas, operos solistas profesorius Virgilijus Kęstutis Noreika apdovanotas už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą.
Rašytojas Rolandas Rastauskas Nacionalinę premiją pelnė už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje ir sakinio eleganciją.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kiekvienos jų dydis - 104 tūkst. litų. Premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-osios proga.
Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, šių metų Nacionalinės premijos laureatų sąrašas yra labai solidus ir tai esąs labai kokybiškas Nacionalinių premijų skyrimo komisijos darbo rezultatas. "Tai Lietuvos kultūrai labai nusipelnę žmonės ir kiekvienai sričiai, kuriai jie atstovauja, jie davė nepaprastai daug. Turim tokį platų spektrą kūrėjų. Vis dėlto (premijos) akcentas būtų - pagerbti aktyviai kuriančius ir dabartyje, tuo tarpu žinome, kad I. Meras gyvena ne Lietuvos teritorijoje, nors Lietuvos kultūrai davęs be galo daug žmogus. Tokiu būdu pademonstruojame kitokį globalios Lietuvos kultūros aspektą. Manau, kad čia visai gražiai atsispindi visa paletė Lietuvos kultūros raidos prioritetų: pagerbti šiuolaikinius kūrėjus, pagerbti žmones, kurie visą gyvenimą paaukojo kultūrai, pagerbti tuos žmones, kurie nėra Lietuvoje, bet yra Lietuvos kultūros dalis", - kalbėjo kultūros ministras.
Pasak Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininko Alfredo Bumblausko, nuolat vyksta diskusijos, kaip mes suvokiame Nacionalinės kultūros premijos paskirtį ir šio reiškinio misiją. "Galiu paliudyti, kad treji metai vienoj ar kitoj formoj diskutuojama, ar tai yra nuopuolis, ar tai yra proveržis. Atsakyčiau, kad yra ir to, ir to, - yra ir nuopelnų, kurie tarsi pasakytų, kokių tradicijų Lietuva neatsisako, ir to, kuriais kūrybos fenomenais, kūrėjais bando daryti proveržį", - kalbėjo komisijos pirmininkas.
Nacionalinė kultūros ir meno premijų komisija kitąmet baigs savo kadenciją. Šių metų laureatus išrinkusioje komisijoje dirbo istorikas prof. A. Bumblauskas (pirmininkas), skulptorius Robertas Antinis, literatūrologė Viktorija Daujotytė, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas, architektas Saulius Juškys, muzikologė Daiva Kšanienė, fotomenininkas Algimantas Kunčius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, kino režisierius Audrius Stonys ir teatrologė Irena Veisaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą