Apdovanojimas
Vienas iš kasmet skiriamų Lietuvių liaudies kultūros centro apdovanojimų - "Aukso paukštė" - šiemet atiteko Šilutės rajono Juknaičių suaugusiųjų šokių kolektyvui. Tiesa, jiems skirtai "Aukso paukštei" nėra kur nutūpti - kolektyvas "Juknaičiai" neturi savo patalpų, o repetuoja nešildomuose kaimo kultūros namuose.
Geriausia šalyje suaugusiųjų šokių grupe pripažintas kolektyvas "Juknaičiai", vadovaujamas Loretos Margaritos Černeckienės, šiemet ne tik "Aukso paukštę" spėjo atsiimti, bet ir laimėti pirmąją vietą respublikiniame konkursiniame sambūryje "Iš aplinkui".
Šiame sambūryje jau keletą metų iš eilės kolektyvas skina nugalėtojų laurus. Laureatų vardai kelis kartus pelnyti ir respublikiniame tautinio šokio konkurse "Pora už poros", šokta pasaulio lietuvių dainų šventėse, aplankyti ne tik Lietuvos miestai ir miesteliai, bet ir Vokietija, Rusija, Latvija...
"Kai gavome "Aukso paukštę", iš pradžių nepatikėjom... Bet, kad mano šokėjai buvo to verti, tai tikrai žinojau. Šokėjai džiaugėsi, kad gavo tokį apdovanojimą. "Juknaičiuose" šoka brandaus amžiaus žmonės nuo 35 iki 45 metų. Mes šokam savo amžiaus šokius, kad atrodytume rimčiau, solidžiau, kad "undarokų" nereikėtų kilnoti.
"Ilsėtis, gavę apdovanojimą, nesiruošiame - jau gegužę planuojame važiuoti į Rygą, iš Šilutės rajono savivaldybės skirtų pinigų ruošiamės atnaujinti kostiumus", - pasakojo L. M. Černeckienė.
Vadovė įsitikinusi, kad jos vadovaujamas kolektyvas skiriasi iš kitų: Klaipėdos krašto rūbais, žmonių inteligencija. Daugelis "Juknaičių" šokėjų - pedagogai, yra verslininkų.
Šoka su striukėmis
Juknaitiškių apdovanojimai, pagyrimo raštai, diplomai guli vadovės namuose. Šokėjams tenka repetuoti mažytėje seniūnijos salėje arba jau penketą metų nebedirbančiuose ir nešildomuose kultūros namuose.
"Iš pradžių šokame su striukėmis, su pirštinėmis. Turim nuolat laikyti tempą, nes, jei ir sušyli, greit atšali. Aš nuolat, grįžusi iš repeticijų, sloguoju. Kartais pavyksta įsiprašyti ir repetuoti Šilutėje. Tenka važiuoti su savo mašinomis, nes niekas transporto neskiria, - pasakojo L. M. Černeckienė.
- Su "Juknaičiais" dirbsiu tol, kol galėsiu. Bet net jei atsisėsčiau į invalido vežimėlį, sugebėčiau dirbti. O jei nebeturėtumėme patalpų, repetuotumėme mano namuose."
"Juknaičiai" gyvuoja jau keturioliktus metus. Kolektyvą 1993 metais subūrė L. M. Černeckienė. Kolektyve dabar šoka ir šokėjai, prieš keliolika metų, dar būdami paaugliais, mokęsi pas L. M. Černeckienę. Pora "Juknaičių" šokėjų vadovauja mokyklos folkloro kolektyvams.
"Juknaičių" repertuare - ir lietuvių tautiniai šokiai, ir istoriniai XVI-XX amžiaus šokiai. Šokėjai patys siuvo kostiumus, moterys siuvinėjo sukneles.
Juknaičių kultūros namuose L. M. Černeckienė dirbo nuo 1985 metų. 1994 metais vadovė į Pasaulio lietuvių dainų šventę vežė net penkis skirtingo amžiaus šokėjų kolektyvus. Tada juose šoko net kelios vienos šeimos kartos ir dalyvavo programoje "Šok, šeimyna, šokinį".
Dabar iš kelių kolektyvų liko tik vienas - "Juknaičiai". Tačiau L. M. Černeckienė dar pati šoka sportinių šokių klube "Svajonė" ir dirba Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje - čia vadovauja jaunimo tautinių šokių kolektyvui "Auštra" ir mokytojų šokių grupei "Retro".
"Gimnazijoje pradėti dirbti buvo sunku. Kad priviliočiau į kolektyvą daugiau jaunimo, su merginomis stačiau kankaną, o paskui perėjom prie liaudiškų šokių. Kolektyve šoka ir mano sūnus, savo bendraamžius pritraukė dukra, - šypsojosi L. M. Černeckienė.
Rima ČELIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą