Žemaitijos rašytojų bendrijos poetė Rita Bijeikytė Gatautė (Staršelskienė) pristatė patriotine tematika parašytą poezijos knygą ,,Kalbinu Žemę, Motiną, Tėvynę’’, kurią recenzavo KU doc. Albinas Drukteinis, tai ketvirta autorinė knyga. 2007 m. buvo sutiktuvės pirmos knygos “Pas Tave sugrįžtu”, 2008 m. buvo papildytas leidinys, o 2010 m. „Kaip užauginti medį?
Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto dekanas profesorius Artūras Razbadauskas, pažymėjo, kad Ritos eilės yra skirtos pilietiškumo ugdymui, bei kenčiančiai, jautriai sielai, todėl būsimi reabilitacijos specialistai gali drąsiai naudoti Ritos poeziją reikia vertinti kaip terapijos priemonę.
Pasak autorės Ritos, „skaitydamas žmogus atsiveria, kai kūrinių herojus kenčia, vis tiek randa išeitį, tai padeda ir skaitančiajam išeiti iš sunkumų. Todėl labai gerai yra rašyti pačiam kad ir dienoraštį. Tada popieriaus lapas sugeria visą stresą, o vėliau, jei nori, jį galima ir sudeginti. Poezijos žodis skatina eiti drąsiai, pakilti, kai į sielą pasibels plikledis ir įveikti dvasinę kovą.”
Rita Bijeikytė Gatautė gimė 1955 m., augo Gataučių kaime Joniškio rajone. Darbinė patirtis įvairiose srityse: medicinos sesuo, psichologė „Paguodos telefonas“, psichologijos dalykų dėstytoja vienoje iš Klaipėdos kolegijų, socialinė darbuotoja. 14 metų vadovauja visuomeninei organizacijai Klaipėdos krizių įveikimo centrui, kurio darbuotojai teikia konsultacijas, socialinę paramą. Pasak poetės, ”koks tikėjimas be darbų, tai kaip medis be gerų vaisių“.
Darbščiąją poetę pasveikinti atėjo Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininkė Viriginija Kairienė, buvęs poetės kūrybos redaktorius Edmundas Pocius. Renginyje buvo skaitomos eilės iš kiekvienos knygos dalies, skirtos Lietuvai, Motinai, tikėjimui. Skaitovų tarpe geografijos mokytoja Rimantė Vasiljeva, Žemaitijos rašytojų bendrijos narys poetas Albertas Stašinskas. Elektroninio žurnalo „Ruskaja Baltija“ vedėja Natalja Lajauskienė skaitė eiles jau išverstas į rusų kalbą.
Renginio pabaigoje buvo prisiminti tautos galiūnai. Pavyzdžiui, filosofas profesorius Stasys Šalkauskis, turėjo galimybę išvykti svetur, bet neišdavė laisvės, pilietiškumo vertybių, buvo glaudžiai suaugęs su Lietuvos tauta. Prabėgus dešimt metų po Motiejaus Valančiaus sąjūdžio įkūrimo, pasak rašytojo Beresnevičiaus, galime kalbėti apie išskirtinius lietuvių to meto bruožus: lietuviai labai myli gimtą kraštą, išvykę svetur, ilgiau neužsibūna. Pamaldūs lietuviai, todėl nėra paleistuvystės, nėra girtuoklystės.
Poezija ir muzika yra tarsi seserys. Poetė kvietė pasiklausyti poezijos dainų, kurias atliko bardas Jonas Baltokas. Abu autoriai tikisi bendro judviejų renginio ateityje, kuriame su muzika skambėtų jos kūrybos eilės. Tos eilės, pagimdytos/Gyvenimo tėkmėj/Jas surikiavo netektys ir toliai./Džiaugsmu dalintis/Su kitais skubėjau,/O nesėkmės tarnaus kūrybai.
Rauda miškai raudoni
Ir lapai jų
Net žali
Nuo medžių byra:
Apsivertė dangus –
Deguto pilna lova.
Kaip jūroj: štormas - štilis
Taip gyvenime.
Užkimsti, o šauki į sieną,
Netenki kvapo
Ir tampi akmeniu.
Savi ir svetimi –
Amžina dilema.
Saviems iš anksto vaišės
minkšti suolai,
Iš anksto šnabždasi savieji,
Aptarinėja, sprendžia
Ir taikosi įspirt
Į tau jautriausią vietą.
Nes tu – akmuo.
Ne aimanuoji.
Svetimas esi
Savoj šaly.
Rauda miškai raudoni.
O vynas vėl - saviems.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą