26-oji Vilniaus knygų mugė atidaryta: „Žodis ieško savo žmogaus“ – būtinybė, o ne metafora

Atidarymo programą pradėjo poetinė-muzikinė deklamacija „Meilės, Jėzaus ir žodžio medžioklė“: žodis ieško žmogaus, kuris ieško žodžio“, sukurta pagal baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstą. 

Meninį pasirodymą, vadovaujami aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio bei kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, parengė Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos specialybės studentai.

Žodžio scenoje ieškota ne tik per tekstą, bet ir balsais, kūnais, ritmu, choralinės muzikos motyvais – žiūrovų akyse mezgėsi gyvas santykis tarp kalbos ir žmogaus.

Gyvą žodžio ir auditorijos ryšį užmezgė po jaunimo pasirodymo kalbėjęs atlikėjas, rašytojas ir skaitytojas Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus knygų mugę prilyginęs kultūros žemdirbių derliaus šventei ir simboliniam svirnui, į kurį sunešamas per metus kūrėjų augintas intelektinis turtas.

„Juk spausdintas žodis ar įrašyta nata yra realūs kultūros vaisiai, reikalingi tautai maitintis, stiprintis ir augti“, – sakė jis, juokais dėkodamas prezidentūrai, surengusiai kultūros ministro skyrimo provokaciją, ir politikams, mėginantiems riboti laisvą žodį.

„Todėl šiandien aš stoviu šioje scenoje, – kalbėjo A. Kaušpėdas. – Politikų veiksmai išjudino jaunimą, sąmoningą bendruomenę, kultūros žmones. Valstybė be kultūros – tik teritorija. Kultūra yra mūsų gyvenimo prasmė, kokybė, mūsų tapatybė, mūsų tauta. Būtent kultūra suteikia tautai suverenumo teisę. 

Jei tauta nepuoselėja autentiškos kultūros, ji neišvengiamai importuoja svetimus modelius. Kultūra – ne antstatas, o pamatas. Tik pažinę kultūrą, literatūrą, meną, tradiciją mes galime išreikšti valią ir reikalauti vietos pasaulio politiniame žemėlapyje.“

Savo kalboje A. Kaušpėdas pabrėžė, kad tik kultūros puoselėjimas užtikrina valstybės išlikimą. Todėl kūrėjams ant pečių gula milžiniška atsakomybė ir daugybė klausimų – kokios Lietuvos norime? Kokia Lietuva įdomi pasauliui? Kokią Lietuvą gintume?

„Meilė tėvynei priklauso nuo mūsų įsimylėjimo laipsnio. Kas tas galingas afrodiziakas? Kultūra! Kai pilietis įsimyli savo kultūrą, jo lojalumas valstybei tampa tvirtas, tėvynę jis saugo ne todėl, kad taip liepia įstatymas, o todėl, kad nori išsaugoti, kas brangu. Investuodami į kultūrą, mes efektyviausiai investuojame į krašto gynybą. 

Mes, kūrėjai, gaminame tėvynės meilės eliksyrą, lietuviškąją kultūrą. Kiekviena knyga, daina, meno kūrinys yra meilės tėvynei piliulė, tad nesustokime pildyti meilės ir knygų aruodo, stiprinkime Lietuvos kultūrą ir būsime stipresni patys“, – savo kalbą, aidint aplodismentams, baigė A. Kaušpėdas

„Gyvename informacinio triukšmo, propagandos, karo ir susiskaldymo grėsmių laikotarpiu. Šiame kontekste žodis tampa ne tik raiškos priemone – jis tampa atsakomybe. Atsakomybe kalbėti, klausytis ir girdėti vieniems kitus“, – taip 26-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės atidarymo ceremoniją pradėjo viena iš mugės rengėjų Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė.

Atverdama keturias dienas truksiančią knygų šventę D. Zaidė pabrėžė leidėjų vaidmenį kultūros lauke, primindama, kad žodis leidybos sektoriui – ne abstrakcija, o kasdienė profesinė atsakomybė: „Mes padedame gimti tekstams, kurie saugo atmintį, skatina kritinį mąstymą ir stiprina visuomenės atsparumą. Leidėjų sektorius tylus, bet svarbus kultūros infrastruktūros pamatas.“

Anot LLA vadovės, Vilniaus knygų mugė per daugiau nei ketvirtį amžiaus tapo ne tik knygų prekybos ar pristatymų vieta, bet ir gyva kultūros ekosistema: „Tai erdvė, kur formuojasi skaitymo kultūra, kur gimsta idėjos, stiprėja leidybos rinka ir kuriamas naujas santykis su skaitytojais.“

Šių metų mugė ypatingą dėmesį skyrė tarptautiškumui – pirmą kartą mugėje veikia tarptautinis autorių teisių centras, į Vilnių atvyko 46 užsienio autoriai ir svečiai. Lankytojams parengta daugiau nei 600 įvairaus formato renginių – nuo literatūrinių pokalbių ir diskusijų iki koncertų, edukacijų, programų vaikams ir jaunimui.

„Mugė tampa gyvu kultūros forumu, kuriame literatūra susitinka su muzika, istorija, politika, mokslu ir šiuolaikinėmis technologijomis“, – atidaryme sakė LLA prezidentė D. Zaidė. Renginių programoje akcentuojamos ir visuomenei aktualios temos – kultūros atsparumas politikų įtakai, informacinis saugumas, istorinė atmintis, skaitymo transformacija skaitmeniniame amžiuje, jaunųjų skaitytojų ugdymas. 

Pasak organizatorių, tai liudija, kad knyga – ne vien praeities saugotoja, bet ir aktyvi dabarties bei ateities kūrėja. Vilniaus knygų mugė – atvira erdvė visiems – ir ieškantiems savo žodžio, ir jį skelbiantiems.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja LLA, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. 

Visa mugės programa: https://vilniausknygumuge.lt/.