Prūsija ir Donelaitis

Projekto tikslas buvo skatinti visų lygių Klaipėdos regiono ir Kaliningrado srities kultūros įstaigų bendradarbiavimą, plėsti valstybinio bei privataus sektoriaus komunikacinį tinklą, nes norėjome kuo plačiau pristatyti K. Donelaičio epochą ir kūrybinį palikimą kaip išskirtinį lietuvių kultūros reiškinį. Parodoje pristatoma XVIII a. Prūsija ir K. Donelaičio kūrybinis palikimas, rekonstruotas to meto išeiginis lietuvininkės kostiumas, rodomas filmas "K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes". Vyko seminaras (amatų dirbtuvės) ir vaikų piešinių konkursas. Projektą rėmė Kultūros ministerija.

Kuo įdomi Prūsijos žemė

XVIII a. Prūsiją galima apibūdinti ne tik kaip monarchiją, kuri turėjo veiksmingą valstybės ūkio tvarkymo sistemą, centralizuotą valdžią, reformuotą ir didelę kariuomenę, bet ir valstybę, kurioje buvo palanki erdvė lietuvių kalbai ir kultūrai plėtotis. Prūsijos kunigaikštystės virsmas karalyste buvo reikšmingiausias įvykis Prūsijoje po Reformacijos įvedimo. Friedricho I karūnavimo iškilmės Karaliaučiuje iliustruojamos įspūdingais 1712 m. sukurtais vario raižiniais.

Friedricho I karūnavimo iškilmės vyko taip: karaliaus ceremonmeisteris Berlyne Johannas von Beseris sudarė šventės komitetą ir parengė karūnavimo scenarijų. 1700 m. gruodžio 17 d. karališkoji šeima su gausia dvariškių palyda išvyko iš Berlyno, kelionė truko 12 dienų. 1701 m. sausio 15 d. keturi heroldai (šaukliai) ėjo miesto gatvėmis skelbdami žinią apie būsimas iškilmes. 1701 m. sausio 17 d., karūnavimo išvakarėse, įsteigtas aukščiausias karalystės apdovanojimas - Juodojo erelio ordinas. Antradienį, sausio 18 d., visose Karaliaučiaus bažnyčiose buvo laikomos iškilmingos mišios. Karaliaučiaus pilies audiencijų salėje susirinko aukštieji svečiai. Friedrichas pasirodė su purpurine mantija. Karūną užsidėjo pats karalius, tada jis karūnavo savo sutuoktinę Sofiją Šarlotę (Sophija Charlote).

Tolesnis ritualas vyko Pilies bažnyčioje. Pirmiausia pamokslininkas Jakobas Quandtas pasakė choralų lydimą karūnavimo pamokslą. Paskui karališkosios poros kaktos ir riešai buvo patepti šventaisiais aliejais. Ceremoniją užbaigė palaiminimas ir trimitų bei būgnų garsų lydima Lutherio sukurta padėkos giesmė "Herr Gott, dich lyben wir". Pilies burggrafas, laikydamas rankoje kunigaikščio Albrechto kardą, paskelbė visuotinę amnestiją.

Pilies kieme susirinko minia žmonių. Buvo dalijamos karūnavimo progai nukaldintos aukso ir sidabro monetos, surengtos vaišės. Purpurinės spalvos gelumbės takas, kuriuo į bažnyčią ėjo procesija, išdalintas miestiečiams. Karaliaus puota, kurioje dalyvavo aukštieji svečiai, vyko pilyje. Šventė tęsėsi kelias savaites: buvo rengiamos medžioklės, kitos pramogos ir pasilinksminimai, leidžiami fejerverkai. Sausio 25 d. karalius apsilankė Karaliaučiaus universitete ir jam suteikė Karališkojo universiteto titulą. Kovo 8 d. karališkoji pora ir svečiai išvyko iš Karaliaučiaus.

Įsakų našta

Naujosios valstybės valdymo ypatumus atspindi Prūsijos valdovų įsakai, draudimai ir potvarkiai, kurie reglamentavo visas gyvenimo sritis. Nuo XVI a. jie buvo verčiami į vietines krašto gyventojų - lietuvių ir lenkų, kalbas, skelbiami iš bažnyčių sakyklų per mišias. Spausdintų valdžios įsakų pagausėjo XVIII a. pradžioje, prasidėjus intensyviai krašto ekonominei ir socialinei pertvarkai. Valstybė iš centro per didelį biurokratijos aparatą smulkmeniškai reguliavo ne tik savo valdinių prievoles, bet ir patį gyvenimo būdą. 1724 m. išleistas įsakas dėl duonkepių krosnių išgriovimo gyvenamuosiuose namuose, vėliau įsakas dėl žvirblių ir varnų išnaikinimo ir įsakas, draudžiąs elgetauti, avėti vyžomis. Vietoje vyžų kiekvienas gyventojas turėjo įsigyti Prūsijoje pagamintas kurpes. Už įsako nevykdymą nusikaltusieji buvo baudžiami rykštėmis. Ne visuomet šių įsakų buvo paisoma. Praėjus keliems dešimtmečiams K. Donelaičio poemoje "Metai" vyžoti būrai jas avėdami išsiruošia net į vestuves.

1709-1711 m. didysis maras pakeitė Prūsų Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, sudarė prielaidas stipresniam vokiečių kultūros ir ypač kalbos dominavimui Rytų Prūsijos regione. Patirti sukrėtimai dar ilgai turėjo įtakos gyventojų mąstysenai, pasaulėjautai. Tą liudija ir K. Donelaičio kūriniai. 1721-1736 m. vykdoma krašto atstatymo programa iliustruojama zalcburgiečių persikėlimo į Prūsų Lietuvą ir įsikūrimo scenomis.

Atskiras stendas parodoje skirtas švietimo sistemos reformai ir dvasinio gyvenimo permainoms Rytų Prūsijoje. Veikiant Šviečiamojo amžiaus idėjoms 1717 m. Prūsijoje paskelbtas privalomojo visuotinio mokslo įstatymas. Jį pavyko įgyvendinti 1736 m., priėmus svarbiausią švietimo pertvarkos įstatymą "Principia regulativa" (Reguliuojamieji principai). Reformuojant ir plečiant mokyklas, gausėjo skaitytojų ratas, didėjo knygų tiražai.

Religinis gyvenimas Prūsijoje stiprių impulsų gavo iš pietistinio (lot. pietas - pamaldumas) judėjimo, kilusio vokiečių žemėse XVII-XVIII a. sandūroje. Šio judėjimo uždaviniai buvo grįžti prie pirminio tikėjimo šaltinio - Biblijos, stiprinti tikėjimą, bendrose sueigose skaityti ir nagrinėti Šventąjį Raštą. K. Donelaitis buvo ugdomas pietistinėje aplinkoje, tos idėjos atsispindėjo jo gyvenime ir kūryboje.

Reformos

Friedricho II (Friedricho Didžiojo), apšviestojo absoliutizmo šalininko, valdymo laikotarpis truko 1740-1786 metais. Friedrichas II reformavo finansus, teismą, propagavo visų pavaldinių pažiūrų ir religinę laisvę. Po Septynerių metų karo jis ėmėsi atkurti nuniokotą ūkį, skatinti šalies ekonominę raidą, vykdė merkantilizmo politiką, plėtojo manufaktūrinę pramonę. Friedrichas II buvo gabus karvedys ir politikas, daug lėšų skyrė kariuomenei. 1742 m. prisijungė didžiąją dalį Silezijos, per pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą (1772) buvo prijungta Karališkoji Prūsija. Parodoje pristatoma Friedricho II asmenybė, Septynerių metų karo vaizdai, žemėlapiai.

XVIII a. pirmoje pusėje pastebimas lietuvių raštijos pakilimas. Į lietuvių kalbą verčiami nauji giesmynai, katekizmai, o ypač Biblija, tapo universalia literatūra ir ilgus metus buvo priemonė mokytis skaityti bei rašyti. Buvo leidžiami žodynai, gramatikos. Gausūs pasaulietiniai motyvai ir įvaizdžiai religinėje raštijoje sudarė pereinamąją grandį į būsimus pasaulietinius kūrinius. Pristatomi svarbiausi lietuviški XVIII a. leidiniai.

XVIII a. pirmoje pusėje plito Prūsijos regioninis patriotizmas, pasireiškęs meile gimtajam ir pagarba gyvenamajam kraštui. Karaliaučiaus universitetas naujajame šimtmetyje tapo visų Prūsijos tautų dvasinio pakilimo simboliu. Susidarė sąlygos pasirodyti periodiniams ir kitiems leidiniams, kuriuose skelbiama gausi istorinė, etnografinė bei archeologinė medžiaga. Pristatomi leidiniai, iliustracijos.

Donelaitis iš arti

Parodoje yra didžiojo kurfiursto patvirtinta sutartis su Hansu Donelaičiu ir kitais dviem valstiečiais įsikuriant karaliaus girioje 1683 m. Taip pat žemėlapiai su Gumbinės apylinkėmis ir vaizdais.

Eksponuojami Karaliaučiaus miesto bei universiteto vaizdai; Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų registracijos knygos "Consignatio Studiosorum Theologiae" 8 lapas su 1736 m. rugsėjo 27 d. įrašu apie K. Donelaičio imatrikuliaciją į Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą. (Saugoma Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje). Pateikiami Tolminkiemio vaizdai, K. Donelaičio laiškai lietuvių kalba ir poema "Metai" - reikšmingiausias XVIII a. lietuviškas pasaulietinis kūrinys. Eksponuojamos Kristijono Donelaičio rankraščių faksimilės, saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Pristatomos pasaulietinės K. Donelaičio kūrybinės ištakos - religinė raštija, antikinė literatūra ir amžininkų europinės literatūros kūriniai, dailė ir muzika bei gausūs Prūsijos valdžios paliepimų ir pagraudenimų atgarsiai.

Atrasite Kristijono Donelaičio kūrybos leidinius. Pateikiama trumpa apžvalga, atkreipiant dėmesį į seniausius leidinius: Martyno Liudviko Rėzos parengtas Kristijono Donelaičio poemos "Metai" pirmasis leidimas Karaliaučiuje, 1818 m; Augusto Šleicherio parengtas Kristijono Donelaičio poetinės kūrybos ir laiškų leidinys (St. Petersburg, 1865) ir kiti.