Kiekvienas R. Inčirausko darbas prasideda nuo plastilino. Skulptorius pirma sukuria maketą, tik tada imasi metalo. Anot menininko, nors jo apdirbama medžiaga ir sunki, tačiau turint teorinės ir praktinės šaltkalvio patirties, dirbti lengva.
„Daugiausia mano patirty – deriniai bronza-žalvaris, skulptūrose – derinys su aliuminiu. Nepasakyčiau, kad tai kažkoks mano autorinis monopolis, bet tokia išskirtinė dalis – jungti aliuminį į didesnes formas“, – teigė metalo skulptorius, parodos autorius R. Inčirauskas.
Skulptorius varijuoja žinomomis istorinėmis temomis – Durbės, Žalgirio mūšiai, žemaičių krikštas. R. Inčirauskas savo medaliuose, figūrinėje plastikoje tarsi kuria nuoseklų metalinį epą, kiekviename skirdamas daug dėmesio smulkioms detalėms.
„Klausia apie Katedros duris, kaip kada dirbau. Tai sakau: dieną dirbau, vakare galvojau apie tai, o naktim sapnavau tą reikalą. Mūsų tokia jau profesija, kad menininku būni 24 valandas per parą“, – kalbėjo skulptorius.
„Į akis krenta įspūdingas metalo naudojimas, net šiek tiek pabrėžtinas, toks mutuojantis, įžūlus. Per tą atvirą bronzą, varį, žalvarį, per jų tokį keistos spalvos žvilgesį, jis atskleidžia atminties menų, istorijos ir vaizduotės sampilą, kuri yra savitai militarizuota“, – pastebi menotyrininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Salomėja Jastrumskytė.
Metalo plastikos paroda „Durbė, Žalgiris ir dar kai kas“ Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje veiks iki vasario 23 dienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą