Sociologai, filosofai tai vadina kolektyvine nostalgija.
Tranzitinė karta
Neseniai Klaipėdoje įvyko šokio teatro "PADI DAPI Fish" premjera "Dior in Moscow". Šokio spektaklio autorės choreografė Agnija Šeiko ir dramaturgė Ingrida Gerbutavičiūtė, primindamos apie vis dar egzistuojančius postsovietinius reliktus, analizavo šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes.
Paklausta, ar šis spektaklis liudija apie sentimentus sovietmečiui ar postsovietiniam laikotarpiui, A. Šeiko tai neigė. Esą šiandien jau galima į visa tai pažiūrėti per atstumą ir įvertinti, ką nešiojiesi su savimi.
"Mūsų mamos yra prarastosios, o mes - tranzitinės kartos atstovės. Ir dabar mes matome, kur nuėjome per tuos 25-erius nepriklausomybės metus. Neturėjome tikslo pavaizduoti, parodyti, kaip ten buvo ar nebuvo, tiesiog norėjome parodyti, kur mes esame dabar. Žinoma, pats laikotarpis jau tapo egzotika. Tie pastatai, užrašai..." - teigė pašnekovė.
Pats šiuolaikinis šokis yra vakarietiškas dalykas ir jis buvo sukurtas kaip pasipriešinimas bet kokiai sistemai. Anot choreografės, sujungiant šiuolaikiškumą ir istoriją, kūrinys tampa labai stiprus.
"Žinoma, daugelis kitų šalių irgi išgyveno sovietmetį, tačiau mes remiamės savo šalies patirtimi", - sakė menininkė.
Spektaklyje nagrinėjami moters asmenybės sluoksniai, sugulę mamų, močiučių, tetų, televizijos laidų vedėjų, gražuolių konkursų laureačių, kino aktorių, dainininkių ir daugelio kitų įvaizdžiuose, formuojantys šiuolaikinės moters (ne)sąmoningus pasirinkimus ir elgesį. A. Šeiko pastebi, jog šiandien nors ir galime jaustis laisvi, keliauti po pasaulį ir semtis patirties, tačiau sovietiniai elgesio modeliai vis dar gajūs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą