Atmintis
Šią savaitę Klaipėdoje iškilmingai minimos pirmojo mūsų mieste nuolat gyvenusio profesionalaus dailininko Adomo Brako 120-osios gimimo metinės.
A. Brakas gimė 1886 m. balandžio 5 d. Jankaičių kaime. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. 1908-1910 m. A. Brakas studijavo Nacionalinėje aukštojoje dailiųjų menų mokykloje Paryžiuje. Klaipėdoje A. Brakas apsigyveno 1914 m.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis įsitraukė į politinį krašto gyvenimą. 1920-1923 m. A. Brakas buvo Prūsų lietuvių susivienijimo Tautos tarybos pirmininku, o 1922 m. dalyvavo Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, kurioje svarstytas Klaipėdos krašto klausimas.
1922-1939 m. dailininkas dirbo dailės mokytoju Vytauto Didžiojo gimnazijoje. A. Brakas visą gyvenimą žavėjosi Vydūno idėjomis, sekė juo ir kartu dirbo "Santaroje", krašto lietuvių jaunimo organizacijų draugijoje. Taip pat jis buvo Klaipėdos krašto giedotojų draugijos "Aida" (1919 m.), švietimo ir kultūros draugijos "Aukuras" (1922 m.) steigėjas, vienas iš Klaipėdos krašto muziejaus, Muzikos mokyklos iniciatorių, Valstybės teatro Klaipėdoje repertuaro komisijos narys.
Draugijai "Aida" A. Brakas vadovavo iki 1939 m. Jis režisavo per šimtą spektaklių, kūrė jiems dekoracijas. Skleisdamas lietuvybę, A. Brakas važinėjo po kraštą, rengė tradicines šventes Rambyne, Juodkrantėje, sakė kalbas, pasižymėjo kaip puikus oratorius.
A. Brako veiklą rėmė ir visaip jam talkino žmona Marija Brakienė, jų svetingi namai Klaipėdoje buvo svarbi lietuvininkų susibūrimo vieta.
Hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, už veiklą prieš germanizavimo politiką A. Brakas buvo suimtas. 1939 m. dailininkas persikėlė į Kauną, dirbo "Saulės" gimnazijoje piešimo mokytoju.
Prasidėjus sovietų okupacijai, ankstyvą 1941 m. birželio 14-osios rytą jis buvo suimtas ir kartu su sūnumi Tautvydu ištremtas į Altajaus kraštą, Kamenio miestą. Dirbo teatro dekoratoriumi Kamene, vėliau Bijsko valstybiniame teatre.
1947 m. A. Brakas už "antitarybinę agitaciją" buvo nuteistas 10 metų kalėti. Nusilpęs ir apakęs, 1952 m. kovo 3 d. mirė Barnaulo kalėjime. Kapo vieta nežinoma.
Svarbiausia A. Brako kūrybos sritis buvo knygų grafika. Jis iliustravo ir grožinės literatūros leidinius. Daugiausia dailininkas apipavidalino Vydūno leidinių, pjesių, knygų, kūrė viršelius, atsklandas, užsklandas, vinjetes, iliustracijas. A. Brakas piešė Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų portretus knygoms ir periodikos leidiniams, sukūrė atvirukų, afišų, plakatų, draugijų emblemų, tapė paveikslus.
Dailininkas projektavo Pagėgių progimnazijos pastatus, paminklą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams, antkapinius paminklus.
Tremtyje A. Brakas piešė nedidelio formato piešinius pieštuku, rašalu, rečiau akvarele ant prasto popieriaus, kartono. Jis projektavo antkapius mirusiems lietuvių tremtiniams, komponavo ženklus.
Dailininko kūriniai išblaškyti po visą pasaulį, daugelis negrįžtamai prarasti. 60 originalių dailininko kūrinių, surastų archyvuose, muziejuose, pas artimuosius bei privačius kolekcininkus pirmą kartą eksponuojama šiandien 17 val. P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) atidaromoje parodoje "Mūsų brangiajam, gimtajam krašteliui". Ten pat 18 val. įvyks A. Brako atminimui skirtas kultūrinis vakaras "Kad lietuvis su džiaugsmu prisipažintų esąs lietuvis". Jame dalyvaus aktoriai V. Kochanskytė, P. Venslovas, vokalistė S. Kubiliūtė, pianistė R. Gutautaitė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Vorusnėlė", choras "Klaipėda".
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą