Apie ką būtų ši knyga?
Apie mūsų centro veiklą ir apie tai, kad žmogus bet kurioje situacijoje neprarastų vilties būti reikalingas šeimai, visuomenei, valstybei.
Jūs kadaise buvote invalidų draugijos narė ir netgi viena jos vadovių. Kodėl apleidote ją?
Užtat, kad ji vadinosi invalidų... O jei rimtai, tai grupelę mūsų jau nebetenkino draugijos veiklos pobūdis. Mes buvome linkę į menus, rankdarbius, norėjome vaidinti, pokštauti. Todėl nusprendėme burtis į Alternatyvaus meno centrą, kuriame visa tai, ko trokštame, galime realizuoti.
Nenuilstanti Nelė Gaidamavičienė nuolat skatina rengti mūsų meno parodėles, Kazimieras Sipas - nepamainomas ekskursijų vadovas. Kad ir pasiramsčiuodami lazdelėmis ar sėdėdami neįgaliųjų vežimėliuose judame, krutame ir klausomės, ką mums pasakoja Kazimieras. O Petras Tomkus daugeliui mūsų - moralinis ramstis. Kiekvienam atranda gerą žodį, paguodžia, užjaučia. Kaip tai kartais yra reikalinga.
Turime humoro grupę "Kaktusas", kuri dažnai kviečiama koncertuoti. Kartą autobusu kažkur nuvažiavome ir išgirdome: "Ai, čia neįgaliųjų ekskursija..." O paskui, kai "Kaktusas" dėjo savo pokštus, tai mūsų net atsiprašinėjo neįgaliaisiais pavadinę.
Vadinasi, jūs per savo veiklą, tarpusavio supratimą gyvenate visavertį gyvenimą.
Labai paprasta prarasti jo skonį. Tai esu patyrusi pati, kai po vyro netekties nieko nebenorėjau. Vaikai įkalbino eiti filmuotis statiste filme "Žvilgantis pasaulis" pagal Aleksandro Grino romaną. Tai mane prikėlė - aš dar kažką galiu... Ir drąsiai galiu teigti - invalidumo grupė nėra pasaulio pabaiga. Labai širstu ant gydytojų, kurie į mus kreipiasi "ligoniai". Ateikite pas mus į centrą, ir jūs būsite nebe ligoniai, o žmonės, raginu neįgaliuosius.
Dar vienas akmenėlis į gydytojų daržą: girdėjau, kaip susirgusiems išsėtine skleroze jie "kalė" į galvą - jūs nepagydomi. Ar taip negailestingai iš žmonių galima atimti viltį? Užtat ir apsėdo nenumaldoma svajonė parašyti ir išleisti knygą, kuria žmonėms būtų suteikta viltis - gyventi visavertiškai ir prasmingai, nepaisant to, kokias žabangas tau spendžia likimas.
Ko stinga, kad knyga pasirodytų?
Rėmėjų. Juk mūsų organizacija gyvuoja be valstybės paramos. Esame be galo dėkingi organizacijoms, privatiems žmonėms, kurie mus sušelpia. Kokią nuostabią Valentino dieną esame apturėję, kaip linksminomės naktiniame bare. Daugeliui iš mūsų tai gal buvo pirmas ir paskutinis apsilankymas tokioje įstaigoje. Ir prisiminsime tai visą gyvenimą. Tad ir knygos leidybai reiktų rėmėjų...
Jeigu kas ryžtumėtės p. Eugenijai padėti įgyvendinti svajonę, rašykite adresu [email protected] arba skambinkite tel. 380574.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą