Uostamiesčio Baroti galerija, tęsėdama pažadą daugiau bendrauti su Kaunu, atvėrė duris iš karto dviems kauniečiams autoriams - tapytojai bei koliažų kūrėjai Elenai Balsiukaitei-Brazdžiūnienei ir skulptoriui Danieliui Sodeikai. Dinamišką, kaip visuomet šioje galerijoje, parodos atidarymą itin nuspalvino Elenos Balsiukaitės- Brazdžiūnienės pakalbėjimas bei, kaip pati vaizdžiai palygino, ištarti burtažodžiai - tam tikri raktai kelionei prie jos darbų.
Vienas iš raktų - menininkei patinkantis posakis "Dykumos grožis priklauso nuo arabų". Publika iškart jį pasigavo, perkrikštijo į visraktį ir, galimas dalykas, įžvelgdama platesnio pritaikymo galimybes išeidama išsinešė. Autorė pasakojo, kad anksčiau, vėl - vaizdžiai tariant, taškėsi dažais, paskui įlindo į grafikos sritį, o į Klaipėdą atvežė viso šito sintezę. "Vaizdai ir motyvai - iš įvairių mano kūrybos periodų. Savotiškas pakartojimas su įvairiausia medžiaga", - kalbėjo dar.
Gilinantis į koliažus nepakanka, pasirodo, žinoti, kad jie buvo sukurti Šančiuose esančiose dirbtuvėse ir kad autorei prie širdies daugybė savaip interpretuojamo kičo elementų iš buities. Kiekvienas darbas turįs savo atsiradimo istoriją. Vieną tokią su dramatizmo atspalviais atskleidė "Vakarų ekspresui".
Koliažo aikštę okupavęs senoviškas rausvai siuvinėtas kilimėlis. Šiltas. Jį parvežusi teta iš Sibiro. Autorei asocijuojasi su ilgais šąlančiais vakarais. Kūrybos procesą padėjusi užbaigti žiurkė, kuri prabėgo per darbą palikdama pėdutes dažuose, kol jie buvo nenudžiuvę. Pėdsakas paliktas. Koliažo filosofija, autorės akimis, teigia džiaugsmo ir liūdesio, šalčio ir šilumos, rūstumo ir švelnumo, kitų kontrastų neišvengiamą egzistavimą kartu. Danielius Sodeika uostamiesčio menų erdvėje - ne naujokas. Teatrui kūrė scenografijas, dirbo Jūrų muziejuje. Dabar - pažintis su penkių publiką sužavėjusių bronzinių skulptūrų moters tema autoriumi. "Vakarų ekspresui" prisipažino, kad jam nieko nėra nuostabiau už moterį, už didžiausią vertę turintį žmonių tarpusavio santykį - meilę.
Savo skulptūras Danielius Sodeika vadino truputį teatrališkomis, o teatro ir mažosios plastikos kūrybos procesus - skirtingais. Teatre, mano jis, kolektyvinė potencija jungiasi į viena, o skulptūra yra labai individualizuotas kelias.
"Vakarų ekspresas" pasiteiravo, kaip vienas kito darbus vertina šios parodos bendraautoriai. Pasak tapytojos, Danieliaus kūryba - labai vyriška, nebuitiška. Su adoracija bei tam tikra egzaltacija. Apie moterį, grožį, svajonę. Romantiška ir poetiška. Skulptorius gi sakė: "Elena nepaprastai žavinga savo elegantiška moteriška jėga. Iš jos paveikslų mokausi. Jos paveiksluose iš gilumų atėjusi išmintis man, kaip vyrui, nepasiekiama."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą