Ten, kur viskas teisinga ir tikra

Kai su kolega mes užklydome į šią galeriją, turintis akį fotografas iškart pareiškė: "Čia viskas teisinga ir tikra."

O kaip mes, XXI a. žmoneliai, plastmasės, stiklo, placebo eroje pasiilgome to tikrumo...

Burlaivio griaučiai

Prieš dešimtį metų Baltija tarp Melnragės ir Girulių savo bangomis laižė kažkokius iš smėlio kyšančius medgalius. Nei jais kas domėjosi, nei jie kam nors buvo reikalingi. Kol tų medgalių neužėjo Loreta Zenkevičienė. Kai pradėjo domėtis, kas čia ir kodėl kyšo, paaiškėjo - XVII-XVIII amžių sandūros burlaivio liekanos. Ne bet kokio burlaivio - ąžuolinio. "Aš dabar pati neįsivaizduoju, iš kur radosi jėgų tuos be proto sunkius medgalius sutempti į sandėlio antrąjį aukštą", - šiandien pati stebisi p. Loreta.

Beje, ne viena tąsėsi, - padėjo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vyrai. O kai reikėjo tuos medgalius sutempti į galeriją, tiesiog išėjo į gatvę prašyti pagalbos praeivių. "Ar norite prisidėti prie Klaipėdos istorijos?" - paklausiau trijų vyrų. Šie net nesvarstę sutiko. O kai pasitampė su keturias tonas sveriančiomis, jau išdžiūvusiomis burlaivio liekanomis, suinteresuotai teiravosi: "Ar neparduosit, ar neišvešit?" Dieve, aš tik noriu dalintis tuo, ką turiu, ką su vaikais sukūrėme", - pasakojo ponia Loreta.

Šiandien tos burlaivio liekanos gražiai eksponuojamos galerijoje "Pajūrio laiškai". "Reikėjo jas paruošti ekspozicijai. Duktė Agnė specialiai pasirinko architektūros studijas, kad išmanytų, kaip reikia tvarkytis su paveldu. Bet reikėjo apskaičiuoti ąžuolinio burlaivio liekanų svorį, parengti konstrukcijoms, kurios tą svorį atlaikytų. Ir tuos apskaičiavimus be jokio užmokesčio atliko "Budžio" klubo prezidentas Kostas Frankas", - kai kurias galerijos įsikūrimo detales pasakojo L. Zenkevičienė.

Stebuklai ir stebukliukai

Kelių šimtų metų senumo burlaivio griaučiai - stebuklas. Tą stebuklą nuoširdžiai ir su meile saugo tas pats trylikametis Kristijonas, pučiantis trimitą ir kviečiantis jo pasižiūrėti. "Jeigu Kristijonas sukinėjasi galerijoje, šiukštu, neleidžia prie tų medgalių lankytojams remtis. Net čiupinėti", - sūnaus meile lobiui didžiavosi mama. Bet burlaivio griaučiai - ne vienintelis stebuklas šioje galerijoje. Akmenukų kompozicijos lygiai taip pat keri savo teisingumu ir tikrumu. P. Loretos pasiteiravau, kada ji "susirgo akmenlige"? "Turbūt paveldėta...

BURLAIVIS. Tarp Melnragės ir Girulių rasti iš smėlio kyšantys medgaliaipasirodė esą XVII-XVIII amžių sandūros burlaivio liekanos. 

Tėvas rinko akmenis ir akmenukus Veiviržėnuose. Kada aš jais "susirgau", dabar jau sunku ir atsekti. Na, o kompozicijas su vaikais klijuoti pradėjome 2003 metais, kai atradome burlaivio griaučius, kai Daržų gatvėje nusipirktame fachverkiniame name, tiksliau, griuvenose, nusprendėme įkurti ekspoziciją. Tik štai visokie namo atstatymo, restauravimo derinimai, projektai iki šiol tebesitęsia... Tai, turėdami lobius, kurie nebetelpa nei sandėliuose, nei namuose, nusprendėme nuomotis patalpas", - pasakojo atkakli moteris. Ir čia pat atkreipia dėmesį į vieną akmenukų kompoziciją: "Pažiūrėkite, kaip skiriasi Lietuvos ir Airijos akmenys.

Kompoziciją taip ir pavadinau - "Skausmo žemė". Nes - pažiūrėkite, pajuskite, kiek skausmo tuose Airijos akmenyse", - su giliu jausmu kalbėjo moteris. Ir dar pabrėžė: "Jūs tik pažiūrėkite, ką gamta išraito ir suraito: nė vienas akmenukas nėra paspalvintas - tai natūraliai susiklostė. Kai kurie akmenukai su fosilijomis - per 500-50 milijonų metų suakmenėjusiais gyvais organizmais", - atvėrinėjo mums akis p. Loreta. Ir nustebau, ką gali ir ką reiškia žmogaus fantazija - čia pat durys, kurių langeliuose tarsi vitražas - akmenukų kompozicijos. Čia pat ir senoviška kėdė, į kurią įsriegtos suakmenėjusios fosilijos...

"Lenkiamės iki žemės"

Užklydę į galeriją klaipėdiečiai ar miesto svečiai, apžiūrėję ekspoziciją, dažniausiai išeidami pasako: "Lenkiamės iki žemės" ir iš tiesų nusilenkia. Bet pasitaiko ir tokių, kurie taip ir nepamato nieko, pareikšdami "Kiek daug malkų"... Tai apie burlaivio liekanas. Iki žemės lenkėsi ir vokiečiai, kai L. Zenkevičienė su knygelėmis ir akmenukų kompozicijų atvirukų rinkiniais "Fosilijos širdis" ir "Pajūrio laiškai" išvažiavo į Frankfurto knygų mugę. Jos lankytojai, dažniausiai vokiečiai, net nematę "gyvų" akmenukų kompozicijų, o tik jų fotografijas, lenkėsi moteriai.

AKMENYS. Loretos tėvas rinko akmenis ir akmenukus Veiviržėnuose, todėl dukra nepastebimai užsikrėtė ta pačia "akmenlige".

Žinoma, ir jos vaikams - dabar 21 metų Agnei, 17 metų Monikai, penkiolikmetei Gedminai ir jau minėtam trylikamečiam Kristijonui. Tai jų rankelės ir fantazija akmenukus sudėliojo būtent taip, o ne kitaip. Ir tai be galo žavėjo mugės lankytojus. Atsirado ir tokių, kurie, net nematę originalų, siūlė nemažus pinigus juos supirkti. Sutvarkyti fachverkinei griuvenai Zenkevičių šeimai tikrai tie pinigai būtų reikalingi. Bet p. Loreta sandėrį siūliusiems nukirto tarsi kirviu: "Visa tai turi būti Lietuvoje." Ir viskas.

Vardinės ekspozicijos

Kol mes kalbėjomės su L. Zenkevičiene, į galeriją ne masiškai, bet užsukdavo vienas kitas atsitiktinis praeivis. Tiesa, ponios Danutė ir Rita atėjo tikslingai. Jos jau buvo girdėjusios atgarsių apie šią galeriją. Žodis po žodžio su ponia Loreta, viena iš tikslingai apsilankiusiųjų - p. Rita - pažadėjo į galeriją atnešti savo surinktas brangenybes - akmenukus. L. Zenkevičienė labai pagyvėjo: "Būtinai atneškite. Aš net svajoju, kad šioje galerijoje eksponuotumėme ir žmonių atneštus akmenukus. Juk pagal žmogaus charakterį juos surenkam tokius skirtingus - spalvomis, kontūrais, dydžiais. Eksponuosime ir apačioje pavardę su vardu parašysime", - ragino p. Loreta.

Post scriptum

"Fosilijas mes atradome pajūryje. Iš pradžių tai buvo tik įdomūs akmenėliai, kurie traukė žvilgsnį. Parsinešėme ir žaidėme su jais. Vėliau sužinojome, kad tai suakmenėjusios organizmų liekanos, gyvavusios prieš 500 - 50 milijonų metų.

...ir kitaip pažvelgėme,

ir kitaip pamatėme,

ir įdomus paliko laikas

ir ta erdvė, kurioje jos gyveno...

Ir sudėliojome pasaulį

Agnė Zenkevičiūtė - 11 m.,

Monika Zenkevičiūtė - 7 m.,

Gedmina Zenkevičiūtė - 4 m.,

Kristijonas Zenkevičius - 4 m. ir mamytė" - taip Zenkevičių šeima prisistatė knygelėje "Fosilijos širdis", su kuria beveik prieš 10 metų ir išvažiavo į Frankfurto knygų mugę. Joje atspausdintos akmenukų kompozicijų nuotraukos palydimos ir Loretos Lygnugarytės-Zenkevičienės poezija. Kurios tiek daug darbuose, kokio pobūdžio jie būtų, prie ko beprisiliestų pati p. Loreta ir jos vis aukštyn besistiebiantys keturi vaikai, jos idėjų ir darbų užvadėliai.