Susipynę senojo baltų tikėjimo reliktai ir krikščionybės įvaizdžiai - būdingas lietuvių etninės kultūros reiškinys. Prasidėjęs metų ratas atveda mus į Grabnyčias (vasario 2 d.), Šv. Blažiejų (vasario 3 d.) ir Šv. Agotą (vasario 5 d.).
Vasarį, senąja lietuvių pasaulėjauta, prasidėdavo pavasario švenčių ciklas, kupinas įvairių apeigų, orų spėjimų, maginių veiksmų, turėjusių nulemti gerą vasaros derlių. Ypač garbintas dievas Perkūnas, žalia augmenija, ugnis.
Dar XX a. pr. kai kuriose Lietuvos vietovėse Grabnyčias žmonės tebevadino Perkūno diena bei atliko įvairias apeigas su ugnimi. Katalikų bažnyčia per Grabnyčias šventina žvakes, vadinamas graudulinėmis arba grabnyčiomis. Tikėta, kad graudulinė žvakė padeda pasveikti, pagerinti derlių, saugo nuo perkūnijos.
Antroji prosenovinių pavasario švenčių diena - Šv. Blažiejus. Šią dieną buvo pagerbiami žali medžiai, simbolizuojantys ateinantį pavasarį. Bažnyčia tą dieną šventindavo eglės šakeles, linus. Šventinti eglišakiai ir linai naudoti gerklės skausmui gydyti.
Vasario 5-ąją, Šv. Agotos dieną, šventinama juoda ruginė duona, vanduo, druska.
Renginio metu bus kalbama apie Grabnyčių, Šv. Blažiejaus ir Šv. Agotos dienų liaudies bei bažnytinius papročius, šventųjų istorijas bei jų vaizdavimą mene. Bus galima nusilieti vaškinių žvakių Grabnyčioms, gabalėlį ką tik iškeptos duonos kiekvienas renginio dalyvis išsineš su savimi ir galės pasišventinti Šv. Agotos dieną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą