Projektai
Paminklą Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai, stovėsiantį Lietuvos sostinėje, kurs klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius.
Daugiau nei metus trukusio konkurso antrajame ture dalyvavo 3 projektai - A. Sakalausko ir R. Krištapavičiaus darbas varžėsi su skulptoriaus Dovydo Klimavičiaus ir architekto Viktoro Griciaus bei skulptoriaus Stasio Žirgulio ir architektų Adomo Skiezgelo bei Leono Adomkaus projektais.
Vertinimo komisija, kurią sudaro muziejininkai, architektai, istorikai, dailininkai bei kiti specialistai, gilinosi, ar siūlomi projektai išreiškia Lietuvos himno dvasią - žmogaus ir tėvynės meilę, aukštus moralės principus, demokratiją, ar turi šių dienų atspalvį.
Konkursą laimėjusį paminklą sudarys dvi dalys - 12,5 metro aukščio trapecijos formos obeliskas su iškaltais himno žodžiais ir šalia stovinti bronzinė V. Kudirkos skulptūra. Obeliską, dėl kurio apdailos kol kas neapsispręsta, užbaigs Gedimino stulpai.
Nors iš pradžių planuota paminklą V. Kudirkai Vilniaus savivaldybės aikštėje pastatyti iki 2006 metų vasaros, dėl užtrukusio konkurso šis terminas pailgės. Paminklo sukūrimas kainuos iki 500 tūkst. litų.
V. Kudirka (1858-1899) buvo rašytojas, publicistas, gydytojas, lietuvių tautosakos rinkėjas, vertėjas. Didžiąją dalį savo kūrybos jis paskelbė literatūros, politikos ir mokslo žurnale "Varpas", kurį kartu su bendraminčiais pradėjo leisti 1889 metais.
V. Kudirka parašė satyrinius apsakymus "Viršininkai", "Vilkai", "Lietuvos tilto atsiminimai", "Cenzūros klausimas", išleido poezijos rinkinį "Laisvos valandos", lietuvių liaudies dainų rinkinį "Kanklės", sukūrė pjesių smuikui ir fortepijonui, išvertė nemažai grožinės literatūros kūrinių.
1898 metais rugsėjo 15 dieną "Varpo" numeryje V. Kudirka išspausdino "Tautišką giesmę" su gaidomis. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 metais. Po nepriklausomybės atgavimo V. Kudirkos "Tautiška giesmė" vėl tapo Lietuvos himnu.
BNS inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą